„Šiandieninis Vilniuje viešinčio Vokietijos federalinio gynybos ministro Boris Pistorius pareiškimas, kad Vokietija yra pasiruošusi Lietuvoje nuolat dislokuoti brigadą yra labai svarbus ir sveikintinas. Tokia aiški ir tiesi Vokietijos politinė valia išsakyta pirmąkart. Tai visiškai sutampa su mūsų strateginiu interesu“, – feisbuke rašė politikas.
Jo teigimu, B. Pistoriusas yra teisus sakydamas, kad Lietuva turi įgyvendinti infrastruktūros gerinimo planus ir turėti aiškų grafiką.
„Federalinis ministras visiškai teisus, kad dabar Lietuvos pusė turi pateikti aiškų savo namų darbų įgyvendinimo planą (infrastruktūra, dislokavimo etapai etc). Ir tai jau yra daroma. Tikiu, kad jis kiek įmanoma bus ir paspartintas.
Tai visų mūsų valdžios grandžių bendro darbo rezultatas“, – įvertino L. Kasčiūnas.
Šis žingsnis, kaip akcentavo politikas, sutvirtina ir dvišalius santykius.
„Vokietijos pusės šiandien išsakyta „žingsnis po žingsnio“ strategija dėl brigados dislokavimo Lietuvos teritorijoje, o ne tik jos priskyrimas Lietuvos gynybai, yra būtent tai apie ką kalbu nuo gruodžio mėnesio. Lankydamasis Berlyne gegužės mėnesį pirmąkart iš Vokietijos aiškiai išgirdau, jog šiuo keliu ir eisime. Džiaugiuosi, kad šiandien tai viešai patvirtino Vokietijos federalinis gynybos ministras.
Vokietija yra išskirtinė Lietuvos sąjungininkė gynybos srityje, šiandienis Vokietijos federalinės vyriausybės įsipareigojimas šią sąjungą tik dar labiau sutvirtina ilgalaike prasme“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
Pistoriusas: Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje
Lietuvoje viešintis Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas pranešė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui dislokuoti vokiečių karių brigadą Lietuvoje.
„Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Apie tai kalbėjome, minėdami atitinkamą infrastruktūrą, atitinkamas apgyvendinimo galimybes, amunicijos sandėlius“, – po dvišalio ministrų susitikimo sakė B. Pistoriusas.
„Baltijos regionas dėl savo ypatingos geografinės padėties patiria pakankamai didelį pavojų. Todėl turime į tai reaguoti budriai, turime imtis didelių pastangų, kad užtikrintume rytinio NATO flango apsaugą“, – aiškino jis.
Visgi, klausiamas, kada brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Pasak jo, tai priklauso nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
„Tai priklauso nuo infrastruktūros, nes jos dar nėra. Mes kalbame ne apie batalioną, ne apie kovos grupę, bet apie brigadą – apie 4 tūkst. karių“, – nurodė B. Pistoriusas.
„Tam reikia ir technikos, atitinkamos įrangos. Per kelis mėnesius tikrai negalima dislokuoti tokios brigados. Todėl ir susitinkame ir kalbamės su ministru, kad būtent turi būti atitinkama infrastruktūra“, – aiškino jis.
Todėl ministras akcentavo, kad vokiečių karių brigada turėtų „augti žingsnis po žingsnio“ bei tinkamai įsilieti į bendrus NATO karinius pajėgumus.
„Brigada turėtų augti žingsnis po žingsnio – tapti pilnaverte brigada“, – nurodė B. Pistoriusas.
„Svarbu suderinamumas su kitomis NATO valstybėmis, su kitomis pajėgomis. Tai yra vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų“, – pridūrė jis.
Anušauskas: Vokietijos vadovaujama NATO brigada Lietuvoje yra mūsų prioritetas
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad vokiečių karių brigada yra Lietuvos prioritetas. Todėl politikas sveikino Berlyno daromus žingsnius, stiprinant šalies karinę galią.
„Vokietijos vadovaujama NATO brigada Lietuvoje yra mūsų prioritetas. Stebime jūsų ryžtingus žingsnius, siekiant stiprinti Bundesverą. Tikimės ir galime tik pasidžiaugti, palinkėti sėkmės įgyvendinant šiuos sumanymus“, – po susitikimo su B. Pistoriusu žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Jis pakartojo, kad Lietuva daro ir savo namų darbus – rengia būtiną infrastruktūrą ir derina jos poreikius su Vokietijos atstovais.
„Kalbant apie mūsų namų darbus – noriu pabrėžti, kad priimančios šalies paramos ir paslaugų gerinimas sąjungininkų pajėgoms išlieka vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų. Atsižvelgiant į tuos poreikius, vystome karinės infrastruktūros plėtros projektus. Esame pasirengę ir toliau kartu dirbti derinant Vokietijos pajėgų poreikius, kad kuo greičiau ir kokybiškiau priimtume brigados dydžio vienetą Lietuvoje“, – nurodė jis.
Ministras pabrėžė, kad nuo pastarojo susitikimo su B. Pistoriusu, vykusio kovo mėnesį, bendra saugumo ir pasirengimo įvairiems geopoliniams iššūkiams situacija pasikeitė. A. Anušauskas nurodė, kad NATO parengė naujus regioninės gynybos planus, kurių įgyvendinimui Berlynas skiria reikšmingas pajėgas.
„Džiaugiamės, kad Vokietija skirs reikšmingas pajėgas NATO regioniniams planams įgyvendinti. Tikimės, kad mūsų nacionalinės pajėgos treniruosis su priskirtomis Vokietijos pajėgoms – kad planai būtų greitai ir veiksmingai įgyvendinami krizės ar konflikto atveju“, – kalbėjo jis.
Pirmasis B. Pistoriuso vizitas – palydėtas diskusijų apie Vokietijos brigadą
Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas pirmą kartą šalyje lankėsi šių metų kovą. Tuomet politiko pareiškimai apie Lietuvai priskirtą Vokietijos karių brigados dydžio karinį vienetą įžiebė diskusijas dėl Berlyno įsipareigojimų Vilniuje.
Kovą B. Pistoriusas samprotavo, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigade. O kalbėdamas apie NATO Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad derėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Politikai nesutarta, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip neturi identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
