Nevienareikšmiškai vertinama, aktyvi mitingų, kuriuose raginama nuversti valdžią, dalyvė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. G. Astrauskaitė grįžo dirbti į Vilniaus „Juventos“ gimnaziją.
LRT anksčiau pranešė, kad antradienis – pirmoji jos darbo diena. Ugdymo įstaigos direktorė I. Ignatavičienė pasakojo neturėjusi kitos išeities ir dėl to priėmusi dirbti A. G. Astrauskaitę – esą gimnazijoje itin trūksta pedagogų.
Į darbo su A. G. Astrauskaite sutartį, pasak I. Ignatavičienės, įrašytos dvi sąlygos – ugdymo proceso metu neskleisti savo politinių pažiūrų ir nedalyvauti politinėje veikloje.
Šiugždinienė: skelbimų apie laisvą darbo vietą niekur nebuvo
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė nesuprantanti, kaip gali atsitikti, kad „skandalingai pagarsėjusi Astra Astrauskaitė vėl priimta dirbti į mokyklą mokytoja“.
„Tiesiog neturiu žodžių. Ji buvo kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu. Atsisakė skiepytis, nesutiko reguliariai testuotis nuo koronaviruso. Kažkada dažais apipylė Lukiškių aikštėje tuo metu buvusios „Laisvės kalvos“ memorialo maketą. Turėjo ir daugiau reikalų su policija. Ir dabar ji vėl priimta mokyti vaikus. Nesuprantu tokio Vilniaus „Juventos“ gimnazijos direktorės poelgio“, – feisbuke rašė ministrė.
Be kita ko, ji teigė nesuprantanti ir direktorės paaiškinimo, kad gimnazija nerado kito mokytojo, bei kėlė klausimą, o kaip mokytojo buvo ieškoma.
„Įdomu, kaip mokytojo buvo ieškoma. Ministerija turi duomenų bazę, kurioje visos mokyklos yra kviečiamos skelbti apie laisvas vietas, esančias mokyklose. Ši mokykla apie laisvą darbo vietą šioje duomenų bazėje neskelbė. Kiek mes žinome, apie laisvą darbo vietą nebuvo paskelbta ir Užimtumo tarnyboje. Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad jų svetainėje taip pat nebuvo skelbimo apie darbo vietą“, – dėstė J. Šiugždinienė.
Ministrė tvirtino, kad jos neįtikina gimnazijos vadovės teiginiai, kad niekas daugiau nenorėjo dirbti mokytoja, todėl priėmė vienintelę kandidatę.
„Vilniaus miesto savivaldybės vadovai patikino, kad šioje mokykloje bus atliktas tarnybinis patikrinimas. Lauksiu jo rezultatų“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.
Antradienį Seime ministrė dar kartą pažymėjo nemačiusi aktyvių mokyklos paieškų ieškant pedagogo.
„Mūsų duomenų bazėje jų nebuvo. Jeigu ir ieškoti mokytojo, ir laukti, kad kažkas pas tave ateis, tai nėra ta paieška. Mes visi žinome, kaip ieškoma žmonių, ieškoma ir privačiame sektoriuje, galima sudaryti sutartis. Tikrai ne viena mokykla, ne viena savivaldybė sudarė trišales sutartis jau dabar su būsimais mokytojais, kad ateitų dirbti baigę mokslus kitais metais. Yra įvairių veiksmų, kurių galima imtis“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Direktorė: savivaldybė paprašė nekomentuoti
Savivaldybės vadovai ją, pasak ministrės, patikino, kad gimnazijoje bus atliekamas tarnybinis patikrinimas.
„Savivaldybei taip pat nepriimtina ši situacija ir tas klausimas spręsis“, – pridūrė politikė.
Ji teigė, kad mokytojo vertybinė pozicija, požiūris į mūsų valstybę yra labai svarbu.
„Visi norime, kad pilietinis ugdymas vyktų aktyviai mokyklose, kad vaikai augtų lojalūs savo valstybei, mylintys savo valstybę. Tai didele dalimi priklauso nuo to, kas juos moko ir su kuo jie praleidžia dieną mokykloje“, – komentavo ministrė.
Antradienį Delfi kalbinta sostinės „Juventos“ gimnazijos vadovė nenorėjo vertinti savivaldybės planų imtis tarnybinio patikrinimo – esą to prašė nedaryti pati savivaldybė.
„Šiandien paprašyta kol kas susilaikyti nuo komentarų ir turiu steigėjui pateikti savo argumentus. [Savivaldybės] Bendrojo ugdymo skyrius ar Komunikacijos skyrius su žurnalistais šiandien komunikuos. Aš, kiek vakar pasakiau, tiek galiu pakartoti, bet aš nekomentuosiu, nes buvau paprašyta visgi palikti šią teisę steigėjui“, – teigė I. Ignatavičienė.
Gulbinas: tarnybinis patikrinimas pradėtas
Žinia, kad A. G. Astrauskaitė grįžo mokyti vaikų, nustebino, žurnalistams antradienį komentavo Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
„Esu įsitikinęs, kad aukščiausi reputacijos reikalavimai, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai galioja ir galios ir mokyklų vadovams, ir mokytojams. Taip pat Lietuvos Respublikoje galioja pedagogų etikos kodeksas, kuris, be kita ko, reikalauja iš mokytojų didinti mokytojo profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema.
Mano nuomone, priėmimas į darbą ponios Astrauskaitės niekaip nesiderina su šitais reikalavimais ir dėl to yra pradėtas tarnybinis tyrimas“, – dėstė vicemeras.
Tyrimas, anot jo, turėtų nustatyti gimnazijos vadovės sprendimo priimti į darbą A. G. Astrauskaitę aplinkybes ir pasekmes, ir pasiūlyti tolesnius sprendimus.
„Manau, per dvi savaites mes žinosime tikrąją situaciją“, – teigė T. Gulbinas.
Jis akcentavo, kad A. G. Astrauskaitę į darbą priėmė tik ta mokykla, kur ji mokė ir anksčiau.
„Direktorė tikrai žinojo visą situaciją, nes jau ir pati buvo komentavusi prieš kiek daugiau negu metus <...>. Nemanau, kad čia staigmena mokyklos vadovei buvo gauti tokią kandidatūrą. O kitos mokyklos irgi ieškojo [mokytojų], bet, kaip matome, nepriėmė ponios Astrauskaitės“, – komentavo vicemeras.
Jo vertinimu, mokykla turėjo galimybių į darbą pasamdyti kitą pedagogą.
T. Gulbinas kol kas nesiėmė prognozuoti, ar A. G. Astrauskaitę bus rekomenduojama atleisti iš pareigų.
„Šiandien yra pradedamas tyrimas, savivaldybės administracija sudarys komisiją ir išsiaiškins visas aplinkybes, tada pasiūlys sprendimus“, – kalbėjo T. Gulbinas.
Valentinavičius: ministrė – kaip Putinas Rusijoje
„Štai, kaip instrumentalizuojama Lietuva. Pagal ministrės užsakymą – patikrinimas“, – taip savivaldybės užmojus gimnazijoje atlikti tarnybinį patikrinimą įvertino Vytautas Valentinavičius.
„Politikams panorėjus – valstybės tarnautojų žygiai prieš mokyklos direktorę. Argumentas – politikės neįtikino, direktorės pasiaiškinimai, sudaryta sutartis ir joje įrašytos nuostatos. Ministrės argumentai, esą, mokytoja turėjo reikalų su policija ir pan. – yra pagrindas nepriimti asmens į darbą.
Pradėkime nuo to, kad mokyklai vadovauja direktorė, joje veikia mokyklos taryba (aukščiausias savivaldos organas), todėl ši turėtų spręsti apie direktorės veiksmus. Visgi ne. Ministrė, kuriai nėra pavaldi gimnazijos direktorė prisiminė, kad ji gali, kaip Putinas Rusijoje, tiesiogiai duoti nurodymus valstybės (savivaldos) institucijoms ir „išspręsti“ reikalus“, – toliau feisbuke piktinosi V. Valentinavičius.
Tai, pasak jo, puikus pavyzdys, kaip „geri“ autokratiniai valdymo pavyzdžiai prigyja demokratijose.
„Sutinku, kad ministrei gali nepatikti vienas ar kitas direktoriaus veiksmas, ar sprendimas, bet nemanau, kad ministras gali naudotis savo politine (institucine) galia ir išnaudoti valstybės institucijas savo interesų tenkinimui duodant (ne)tiesioginius nurodymus sau nepavaldiems tarnautojams (institucijoms).
Priminsiu, kad knygos „How democracies die“ autoriai pastebi, kad siekiant „aukštesnio“ tikslo (apsaugoti demokratines vertybes) dažnai politikai (populistai) griebiasi nedemokratinių priemonių, taip numarindami pačias demokratijas su, esą, „saugomomis“ jų vertybėmis“, – pridūrė jis.
Atsakydama į šią kritiką, J. Šiugždinienė pažymėjo, jog nesikišo į jokius procedūrinius dalykus.
„Aš išsakiau labai aiškiai savo nuomonę, kad tokie mokytojai neturėtų mokyti mūsų vaikų. Tai yra mano labai aiški pozicija ir tai yra vertybinė pozicija. Tai nėra procedūrinė pozicija“, – kalbėjo ministrė.
Politikė pažymėjo, kad Vilniaus „Juventos“ gimnazijos steigėja yra savivaldybė, o ministras nei atleidžia, nei priima mokytojus į darbą.
Raskevičius: nujaučiu, kad mokykloje kažkas labai negerai
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus nuomone, A. G. Astrauskaitė neturėjo būti grąžinta dirbti į mokyklą.
„Tai gal pabaikim čia visi krūpčioti ir vieną kartą pasakykim – neadekvatus (mano nuomone) žmogus, įtariamas riaušių kurstymu ir organizavimu, nuo jaunų žmonių švietimo turi būti laikomas per patrankos šūvį.
Tai, kad mokyklai trūksta lituanisto (kaip ir aibės kitų specialistų) nėra ir negali būti pateisinimas į mokyklą grąžinti žmogų, kuris prie Seimo galimai statė kartuves ir galimai kvietė vykdyti valstybinį perversmą. Ypatingai tuo atveju, jei šita mokytoja net nedalyvavo mokyklos paskelbtame konkurse į laisvą vietą“, – feisbuke dėstė politikas.
Jis svarstė, kad mokykloje kažkas negerai, jei A. G. Astrauskaitė gavo šansą grįžti:
„Vilniaus mokyklose trūksta apie 200 pedagogų. Privalome investuoti į finansines paskatas naujai pradedantiems mokyti mokytojams ir jau dabar gerai dirbantiems pedagogams.
Mokytojų pritraukimas, įgalinimas ir išlaikymas yra ir mokyklos vadovo atsakomybė. Ir jei pedagogų trūkumo klausimas sprendžiamas į mokyklą pakviečiant po valstybės pamatais pasikasti pasiryžusią „pamėklę“, man ima dingotis, kad toje mokykloje kažkas labai negerai. Ir taip netinka. Netinka problemas spręsti belenkaip, o ne iš esmės.“
Įtarimai riaušių byloje
Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje A. G. Astrauskaitė mokė ir anksčiau, darbą paliko savo noru.
A. G. Astrauskaitė ne kartą dalyvavo mitinguose, kuriuose raginama nuversti dabartinę Lietuvos valdžią, aiškinama, kad Lietuva – nėra demokratinė valstybė, taip pat tuose, kurie buvo nukreipti prieš COVID-19 ribojimus.
Vienas A. G. Astrauskaitės organizuotas mitingas prie Seimo baigėsi riaušėmis, mokytoja byloje dėl riaušių kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.
Nesutikdama su jai pareikštais įtarimais A. G. Astrauskaitė beveik mėnesį badavo prie prokuratūros pastato Vilniuje.
