Tačiau žurnalistas ir analitikas Audrius Bačiulis teigia, kad iš tiesų paliaubų dokumentas, kurį pasirašė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas, ESBO ambasadorė Heidi Tagliavini bei separatistų atstovai – Aleksandras Zacharčenka bei Igoris Plotnickis, nėra toks jau baisus.

Kaip žinoma, Minske dėl paliaubų Ukrainoje derėtasi aukščiausiu lygiu – derybose dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Rusijos lyderis V. Putinas. Tačiau suderėto 13 punktų dokumento jie nepasirašė – po dokumentu padėti vadinamosios kontaktinės grupės atstovų parašai.

Pasak A. Bačiulio, svarbiausi yra pirmieji trys dokumento punktai, kurie nustato, kad nuo vasario 15 d. 00 val. nutraukiama ugnis ir sukuriama demilitarizuota zona, kai abi pusės atitraukia savo sunkiąją ginkluotę tam tikru atstumu: Ukrainos pusė nuo dabartinės kontakto linijos, separatistai – nuo linijos, buvusios pasirašant pirmąsias Minsk paliaubas 2014 m. rugsėjo 19 d.

Tuo tarpu, pasak A. Bačiulio, Ukrainai iš pirmo žvilgsnio nenaudingi punktai – konstitucinė decentralizacija, ekonominių ir socialinių saitų atkūrimas su separatistų kontroliuojamais regionais – nėra parašyti įsakmiai, tad iš esmės atviri interpretacijai.

„Jei trumpai, nieko ten baisaus ukrainiečiai nepasirašė“ - teigia A. Bačiulis.

„Imperatyvūs yra tik pirmieji trys punktai: nutraukti ugnį, atitraukti sunkiąją ginkluotę ir nustatyti efektyvų monitoringą. Tai yra surašyta aiškiai. Trys aiškūs, konkretūs punktai apie ugnies nutraukimą, ugnies nutraukimo vykdymą ir stebėjimą. Toliau prasideda, kaip aš sakau, diplomatinis baletas“, - aiškina pašnekovas.

A. Bačiulis pabrėžia, kad paliaubų dokumentė net nėra tokio dalyko kaip Donecko liaudies respublika ar Luhansko liaudies respublika, o tik Ukrainos Donecko ir Luhansko sritys arba rajonai.

Vladimiras Putinas, Francois Hollande'as, Petro Porošenka, Angela Merkel
„Jie kaip ir neegzistuoja – jokios Donecko liaudies respublikos, jokios Luhansko liaudies respublikos. Yra tik Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių tam tikri regionai. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, visi separatistai sutinka priimti Ukrainos prezidento malonę, jie pripažįsta Ukrainos suverenitetą sau. Žiūrint iš jų pusės, tai už ką kariauta? Nereikia įsivaizduoti, kad ten sėdi visiškos Kremliaus marionetės. Tai yra daugybė ginkluotų žmonių, kurie kariavo, kaip jie įsivaizduoja, už savo „neprikausomybę“, o jiems pasakė, kad jie yra niekas“, - teigė A. Bačiulis.

Jo teigimu, dokumento vieta, kur kalbama apie dialogo pradžią dėl vietos rinkimų pirmą dieną nuo sunkiosios ginkluotės atitraukimo, nėra aiškiai apibrėžta, mat dialogą galima traktuoti kaip neįpareigojančius pašnekesius.

Anot A. Bačiulio, diskusijų nekelia punktai apie separatistų amnestiją, įkaitų ir neteisėtai laikomų asmenų paleidimą bei humanitarinės pagalbos tiekimo užtikrinimą.

Pašnekovo teigimu, punktas apie Ukrainos socialinių ir ekonominių ryšių atkūrimą su Donecko ir Luhansko regionais yra labai aptakus, tai esą išduoda, kad dėl to veikiausiai buvo daug derėtasi.

„Ukraina nieko esminio neįsipareigojo. Visais jautriais punktais – tų regionų finansavimas, rinkimai, statuso nustatytmas – nurodyti neapibrėžiami terminai, kurie leidžia juos traktuoti kaip nori“, - sako A. Bačiulis.

„Jokių ypatingų baimių nereikia ieškoti, juolab, kad įgyvendinimas yra atskiras dalykas“, - teigė žurnalistas.

Klausiamas, ar tai reiškia, kad jis netiki Minsko paliaubų įgyvendinimu, A. Bačiulis atsakė klausimu: „O kas tiki? Vienintelis dalykas, dėl ko ten buvo realiai tariamasi, yra ugnies nutraukimas“.

Svarbiausi paliaubų punktai:

- Paliaubos prasideda vasario 15 d. 00 val.;

- Per dvi savaites nuo vasario 17 d. patraukiama sunkioji ginkluotė;

- Amnestija ginkluotoje kovoje dalyvavusiems žmonėms;

- Užsienio karinių formuočių patraukimas iš Ukrainos teritorijos, nelegalių grupuočių nusiginklavimas;

- Apribojimų panaikinimas separatistų kontroliuojamiems regionams;

- Separatistų kontroliuojamų regionų decentralizacija iki 2015 m. pabaigos;

- Sienos su Rusija kontrolės perdavimas Ukrainai iki 2015 m. pabaigos.

Vakarai spaudė Ukrainą pasirašyti?

Kad netiki Minsko paliaubų susitarimo įgyvendinimu neslėpė ir Europos Sąjungos prezidentas, lenkų politikas Donaldas Tuskas. „Šiandieninis Minsko susitarimas teikia vilčių. Viltis yra svarbi, esminė, bet to negana. Tikrovė paaiškės tada, ar paliaubos bus gerbiamos“, - socialiniame tinkle rašė D. Tuskas.

„The Guardian“ rašo, kad diplomatiniuose sluoksniuose kalbama apie Vakarų spaudimą Ukrainai pasirašyti paliaubų susitarimą siejant tai su 17,5 mlrd. dolerių vertės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalba Kijevui.

Pasaulio bankas paskelbė apie 2 mlrd. dolerių paramą Ukrainai šiems metams.

Kad TVF parama Ukrainai galėjo tapti spaudimo priemone P. Porošenkai sutikti su kai kuriomis išlygomis, sutinka Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis.

Rimantas Rudzkis
„Aš manau, kad tikėtina, jog paramos skyrimas buvo siejamas su Kijevo valdžios elgesiu derybose, netiesiogiai turbūt taip buvo. Kaip žinoma, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry buvo kreipęsis į TVF siekdamas pristabdyti paramos suteikimą Ukrainai. Kadangi J. Kerry yra užsienio reikalų ministras, tai jis, aišku, rūpinosi politiniais aspektais. Bet formaliai TVF yra nepriklausomas ir paramos skyrimą arba neskyrimą sieja su reformomis“, - sako R. Rudzkis.

Kad JAV valstybės sekretorius J. Kerry siekė pristabdyti TVF paramą Ukrainai, aptinkama rusišuose informacijos šaltiniuose. Tokia žinia buvo pasirodžiusi sausio mėnesio pabaigoje, tačiau anglakalbė žiniasklaida apie tai nepranešė.

A. Bačiulis sako netikintis, kad TVF paramos skyrimu Vakarai spaudė pasirašyti Ukrainą Minsko paliaubų susitarimą. Jo teigimu, tai atspindi rusams būdingą mąstymą, kad pasaulyje už visko slypi amerikiečių pinklės.

„Tie rusų bandymai pavaizduoti, kad viską valdo amerikiečiai... Tai bėda, kuri būdinga bendraujant su rusais net valstybiniame lygmenyje. Jie viską įsivaizduoja pagal savo supratimą. Jeigu pas juos viską sprendžia V. Putinas, tai kitur, jų supratimu, irgi sprendžia vienas žmogus. Jie paprasčiausiai neįsivaizduoja, kas yra interesų derinimas“, - skepticizmo neslėpė A. Bačiulis.