Policijos pareigūnų prižiūrimas minėjimas vyko be incidentų, daugelis žmonių rinkosi su raudonais gvazdikais, tulpėmis, kurias dėjo šalia memorialo, skirto pagerbti karo aukas, arba dovanojo jas veteranams.
Didžioji dauguma renginio dalyvių buvo prisisegę istorinį Rusijos karinį simbolį - Georgijaus juostelę. Prisisegę šį ženklą rusai teigia, kad solidarizuojasi su Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiais rusų kariais ir gyvais likusiais karo veteranais. Tuo metu kritikai sako, jog Georgijaus juostelė yra įgijusi Rusijos agresijos Ukrainoje atspalvį, nes jas segi Rusijos remiami separatistai Ukrainoje.
Georgijaus juostelės Rusijos ambasados darbuotojų ir minėjimo dalyvių buvo dalijamos prie įėjimo į Antakalnio kapines.
Prie memorialo Antrojo pasaulinio karo veteranus vienijančių organizacijų atstovai sakė kalbas, jas lydėjo šūksniai, minėjime dainuotos rusiškos karinės ir liaudies dainos.
Renginyje dalyvavęs Maskvoje gimęs, tačiau Lietuvoje gyvenantis Michailas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, pasakojo, kad Antrajame pasauliniame kare kariavo jo tėvas. Jis teigė nejaučiantis skirtumo, kad Europoje karo pabaigoje minima gegužės 8-ąją, o Rusijoje gegužės 9-ąją, tačiau pats šią dieną renkasi norėdamas pagerbti į minėjimą ateinančius karo veteranus.
„Švenčiu gegužės 9-ąją tradiciškai. Čia visi veteranai dalyvauja, visada švenčia šitą šventę“, - BNS sakė Michailas.
Lietuvos vadovai Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje minėjo gegužės 8 dieną. Karo pabaiga Lietuvoje gegužės 9-ąją buvo minima sovietmečiu.
Antrajame pasauliniame kare žuvo daugiau nei 60 milijonų žmonių, kurių dauguma – civiliai. Į šį karą buvo įtraukta 61 valstybė.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva liko okupuota sovietų. Iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. šalies piliečių, žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Klaipėdos skulptūrų parkas nusidažė raudonai
Raudonais gvazdikais, tulpėmis nešini raudonai apsitaisę žmonės skubėjo prie memorialo sovietiniams kariams, žuvusiems mūšiuose dėl Memelio.
Čia paminėti „Didžiojo Tėvynės karo“, kaip jį vadino sovietiniai istorikai, pabaigos susirinko apie tūkstantis žmonių.
Pasak šventiniame mitinge dalyvavusios Seimo narės Irinos Rozovos, tai diena, kai visi turime susimąstyti apie to karo pamokas.
„Šiandien vis dažniau vartojamas žodis „karas“. Taip pat stebime įvairius mėginimus perrašyti istoriją. Juk dabar JAV vis garsiau kalbama apie tai, kad iš fašizmo Europą išlaisvino būtent JAV ir Didžioji Britanija. Britų istorikai taip pat konstatuoja, kad sovietai „buvo geri sąjungininkai“. Mums primeta naują istoriją. Abejojama Bresto tvirtovės gynėjų žygdarbiu. Abejojama pačia Didžiojo Tėvynės karo sąvoka. Tačiau mes su jumis turime savo istoriją. Tai to karo, kuris nusinešė 27 mln. Sovietų sąjungos žmonių, mūsų su jumis tėvynainių, gyvybių, istorija. Tos istorijos mes mokėmės ne iš vadovėlių. Mano kartai teko laimė apie karą sužinoti iš jo dalyvių. Smagu, kad tas žinias mes perduodame jaunajai kartai. Džiugu matyti čia jaunimo. Tiksliai žinau, kad po daugelio metų, kai mūsų nebebus gyvų, gegužės devintąją, toje pačioje vietoje, susirinks mūsų anūkai, mūsų vaikai. Todėl, kad tai mums visiems šventa diena“, – rusiškai kalbėjo Seimo narė I. Rozova.
Užtat Lietuvos rusų sąjungos atstovas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas perskaitęs ir vieno ties Pagėgiais buvusios nacistinės koncentracijos stovyklos kalinio žinutę, ištarė pranašiškus žodžius: „Žmonės, būkite budrūs!“ Aš taip pat pritariu, draugai, būkime budrūs. Tegu ta istorija niekuomet nepasikartos. Juk tautos, kurios pamiršta savo istoriją, priverstos ją pakartoti“, – taip pat rusiškai į klaipėdiečius kreipėsi V. Titovas.
Mitingo metu ties amžinąja ugnimi įrengtą sceną saugojo agresyviai nusiteikę piliečiai su Georgijaus juostelėmis, neleidę kai kurių leidinių fotografams patekti į šią zoną.
Nors ten buvo ne vienas operatorius ir fotografas, tačiau lietuviškų leidinių atstovai buvo nepageidaujami. Į klausimą, kodėl, nebuvo atsakyta.
„Toks nurodymas“, – atrėžė jie ir išstūmė jam nepatinkančius fotografus.