Anksčiau gegužės 9-ąją čia vykdavo kovingi mitingai su audringomis kalbomis, eilėraščiais, maršais, Georgijaus juostelėmis ir besikeičiančiomis „garbės sargybomis“, dabar į parką atėjusieji nesegėjo juokių uždraustų simbolių, nešė įvairiaspalves gėles, kurias padėję prie kapaviečių persižegnodavo pagal stačiatikių tradiciją. Tiesa, ne prieš kryžių, o prieš sovietinę penkiakampę žvaigždę. Dar viena naujove tapo žvakelių uždegimas.
Į renginį, kurį stebėjo ir policijos pajėgos, rinkosi vyresnio amžiaus klaipėdiečiai. Retas čia atėjusiųjų mokėjo lietuviškai. Kai kurie skundėsi, kad mieste pritrūko raudonos spalvos gvazdikų, todėl teko pirkti kitokios spalvos. O kiti dalijosi patirtimi, ką reikia padaryti, kad galėtum per televizorių matyti Rusijoje kuriamus kanalus.
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Darius Petraitis sakė, kad renginiai vyksta ramiai, jokių incidentų mieste neužfiksuota, informacijos apie rengiamas provokacijas policija neturi.
„Policija stebi viešąją erdvę ir stebės tiek, kiek reikės“, – sakė pareigūnas.
Paklausus, kas skatina ateiti į Skulptūrų parką, gana sklandžia lietuvių kalba Ruslanas atsakė: „Mano senelis žuvo tame kare. Jis palaidotas ne čia, o Rusijoje, tačiau aš čia ateinu kasmet. Vakare ateisiu su savo sūnumi. Jis taip pat žino, kad buvo toks karas ir jame žuvo jo prosenelis.“
Tačiau vardo nepasakęs, į Vytautą Šustauską panašus pilietis, kuris prisipažino, kad Klaipėdoje gyvena jau 50 metų, rusiškai aiškino, kad gegužės 9-oji jam reiškia išvadavimą iš fašizmo.
„Jis (fašizmas) jau atgimsta. Mes dabar su juo kovojame Ukrainoje, kur fašistai banderovcai ir prancūzų samdiniai žudo nekaltus žmones. Taip, kaip Lietuvoje, nekaltus žmones žudė „miško broliai“. Į Klaipėdą atvažiavau 1975 m. čia buvo panašu į kolūkį, žmonės kiemuose buvo susikasę daržus, kur augino bulves. Tik vėliau mes viską atstatėme, ką fašistai sugriovė“, – propagandines klišes citavo vyriškis, kuris prisipažino, kad žiūri tik Rusijos televiziją, kur esą pasakoma tikra teisybė. O lietuviškai jis gyrėsi mokąs, tačiau kalbėti atsisakė.
Viena ponia, pamačiusi, kad yra fotografuojama, pripuolusi rusiškai paklausė, ar už nuotrauką bus mokamas honoraras? Paaiškinus, kad ji pati yra viešoje vietoje ir honoraras jai nepriklausytų, karingai iškėlusi galvą pasišalino.
„Mes esame žydai. Siūlote man čia nevaikščioti? Taip, Lietuvos žydai, mano tėvas iš Ukmergės, motina – iš Kauno. Sovietai mus ištrėmė į Sibirą. Į Lietuvą grįžome tik 1956 m. Todėl man ir tie, ir tie yra nusikaltėliai. O jūs žinote, ką jie (vokiečiai) mums, žydams, padarė? Todėl aš čia ateinu kiekvieną gegužės 9-ąją, jei tik turiu laiko“, – sakė gėles prie raudonarmiečių kapų padėjęs ir su bičiuliu prie paminklinio memorialo nusifotografavęs Simas.
Skulptūrų parke nuo 1975-ųjų stovėjusi kompozicija buvo demontuota 2022 m. birželį. Skulptoriaus Jono Vertulio kūrinus „Kalavijas“ buvo parduotas į metalo laužą, o metalinė raudonarmiečių kompozicija (autorius Rimantas Daugintis) išgabenta į Grūto parką.
Pagal Ženevos konvenciją, valstybės, kurių teritorijose palaidoti svetimšaliai kariai, privalo civilizuotai, savo lėšomis prižiūrėti jų amžinojo poilsio vietas. Klaipėdos miesto valdžia dar tebesuka galvą, kaip sutvarkyti šią vietą.
Netoli nuo sovietų karių palaidojimo vietos neseniai buvo pastatyta atminimo plokštė prancūzų, belgų, lenkų bei lietuvių kariams, palaidotiems buvusiose Memelio kapinėse prieš antrąjį pasaulinį karą.
Rinkosi ir sostinės Antakalnio kapinėse
Ketvirtadienį gana aktyviai žmonės, tvirtinantys, kad švenčia Pergalės dieną, rinkosi ir Vilniaus Antakalnio kapinėse. Čia jie žurnalistams pasakojo, kodėl atėjo, ką mano apie karą Ukrainoje, taip pat netrūko ir pasipiktinimo, kad nukeltas sovietų karių paminklas, keiksmų Ukrainos rėmėjams bei žurnalistams.
Tuo tarpu Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse didesnio sujudimo nefiksuota, čia rinkosi pavieniai žmonėms. Tokiose vietose visoje šalyje ketvirtadienį tvarką užtikrina ir tam iš anksto ruošėsi pareigūnai.