„Šią savaitę buvo gautos ekspertizės išvados. Prokuroras nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti procesą dėl priverčiamojo pobūdžio medicininių priemonių taikymo. Toliau viskas vyks kaip įprasta“, – Eltai sakė prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

„Taip“, – į Eltos klausimą, ar asmuo pakaltinamas, atsakė prokuratūros atstovė.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Kauno apylinkės teismas vaiko pagrobimu Kaune įtariamam G. Filipavičiui paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Vėliau tokia pat ekspertizė buvo paskirta ir administracinėje byloje.

Psichiatrijos ekspertizė paprastai nustato, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu sirgo psichikos liga, ar suvokė savo veiksmus, jų esmę, pasekmes, ar galėjo valdyti savo veiksmus.

Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.

„Nenorėjau grobti, netyčia“, – tada sakė G. Filipavičius.

Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.

„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.

Kauno apylinkės teismas stacionarinę psichiatrinę ekspertizę G. Filipavičiui buvo paskyręs ir administracinėje byloje, kurioje vyras nubaustas už konfliktus su kaimynais.

G. Filipavičius ir jo advokatas tokiai ekspertizei neprieštaravo.

Sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kurios paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius mergaitę laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.

Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.

Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.

Anot teisėsaugos, vyrui pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.