G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad, vasario 28 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje teisingumo ministrei Mildai Vainiutei pristačius klausimą, pastebėjimų iš kitų ministerijų atstovų nebuvo.
Tačiau kitą dieną vidaus reikalų ministras E. Misiūnas viešojoje erdvėje išsakė skeptišką nuomonę dėl balsavimo internetu, ypač - dėl saugumo užtikrinimo.
Anot G. Landsbergio, kilus kibernetinio saugumo incidentui, Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijos bus pirmos, kurios turės reaguoti į susidariusią padėtį.
„Matome, kad daugelis valstybių, kuriose pastaruoju metu vyko rinkimai, patyrė įvairių bandymų elektroninėmis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus. Ryškiausias, ko gero, Jungtinių Amerikos Valstijų atvejis, kur galimą Rusijos įtaką naudojant įvairius instrumentus internete, ypač netikras naujienas, šiuo metu tiria valstybės institucijos“, - kalbėjo G. Landsbergis.
Įvertinęs šias aplinkybes, konservatorius ministrams adresavo klausimus: Koks vertinimas buvo atliktas Vyriausybėje derinant balsavimą internetu reglamentuojantį įstatymo projektą? Kadangi Lietuvoje vis dar pasitaiko balsų pirkimo atvejų, ar ministrai gali užtikrinti elektroninio balsavimo slaptumą?
Ministrų taip pat prašoma atsakyti, ar, rinkimų metu įvykus kibernetinio saugumo incidentui, negalėtų būti keliamas klausimas dėl tokio balsavimo duomenų patikimumo, balsavusiųjų duomenų apsaugos ir balsavimo pasirinkimo atskleidimo?
G. Landsbergis priminė, kad, prieš metus paviešinus Kibernetinio saugumo ataskaitą, buvo konstatuota, jog tuo metu Lietuvoje kibernetinio saugumo brandos lygis buvo žemas, teiraujamasi, ar per šiuos metus situacija Lietuvos kibernetinio saugumo lygiu pasikeitė taip dramatiškai, jog būtų laikas pradėti diskusiją apie internetinio balsavimo įteisinimą iki 2020 m.?