Seime įregistruotame atitinkamame nutarimo projekte teigiama, kad ši speciali komisija tirtų „FNTT nepriklausomumo nuo politikų ir verslo grupuočių bei slaptų pažymų naudojimo priimant politinius sprendimus“ apraiškas. Komisija aiškintųsi ne tik FNTT darbo aplinkybes bei informacijos apie „Snorą“ nutekinimo istoriją, bet ir saugumiečių vaidmenį visoje šioje epopėjoje.
Nutarimo projekte, kurį teikia „darbietis“ Vytautas Gapšys, siūloma šiai komisijai suformuluoti penkis klausimus:
1. Ar buvo užtikrintas tinkamas FNTT nepriklausomumas nuo politikų ir verslo grupuočių įtakos 2008-2012 m.?
2. Ar Valstybės saugumo departamentas turima informacija dėl galimo informacijos nutekinimo dėl situacijos „Snoro“ banke buvo tinkamai pateikta kitoms teisėsaugos institucijoms ir valstybės vadovams?
3. Ar Valstybės saugumo departamento turima informacijos pateikimo valstybės institucijoms sistema tinkamai užtikrina jai keliamų uždavinių įgyvendinimą?
4. Ar Valstybės saugumo departamento pateikta informacija politikai nemanipuliuodavo siekdami išimtinai politinių tikslų?
5. Kokią teisėsaugos institucijos turi informaciją, dėl buvusių FNTT vadovų Vitalijaus Gailio ir Vytauto Giržado nepatikimumo. Kada ir kuriems valstybės vadovams ši informacija buvo perduota?
Viena speciali komisija šiuo metu Seime jau veikia – tai „Snoro“ kracho aplinkybes tirianti laikinoji komisija, kuriai vadovauja „tvarkiečių“ frakcijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis.
Aistros dėl FNTT verda jau keletą savaičių – nuo to momento, kai vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nutarė panaikinti FNTT vadovų leidimus dirbti su slapta informacija ir atleisti juos iš pareigų.
DELFI primena, prezidentė Dalia Grybauskaitė nepatenkino premjero teikimo atleisti R. Palaitį iš pareigų. Konservatoriai ragina R. Palaitį atsistatydinti, tačiau nei jis pats, nei jį delegavusi Liberalų ir centro sąjunga tokio scenarijaus nepriima.
Viešai suabejojusi, ar D. Grybauskaitė tebepasitiki Andriaus Kubiliaus Vyriausybe, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė rengti pirmalaikius rinkimus, tačiau į tokią galimybę atsargiai žiūri patys konservatoriai. O didžiausios opozicinės frakcijos jau paskelbė pritarsiančios pirmalaikiams rinkimams, jeigu juos rengti pasiūlys valdantieji.