Poilsiautojų lankymui skirta vieta tapo uždaru kvartalu
Taip jau susiklostė, kad Vilniuje, Didžiųjų Gulbinų gatvėje, ant Gulbino ežero kranto atsiradus ištaigingoms viloms, vilniečiai neteko galimybės lankytis reto grožio gamtos vietoje, kuri yra Verkių regioniniame parke. Nepaisant to, kad ši vieta priskiriama parko rekreacinei teritorijai, į ją pašaliniai patekti negali.
Šioje vietoje nebuvo galima statyti gyvenamųjų namų, todėl buvo rastas kitas sprendimas. Šiame sklype galima statyti tik tokius statinius, kurie atitiktų rekreacinius tikslus. Kaip tik dėl to nutarta statyti poilsines. Buvo deklaruota, kad statomos poilsinės, kurias galės išsinuomoti visi norintys ir taip bus sudarytos sąlygos poilsiauti prie ežero.
Vis dėlto nutiko visiškai kitaip. Dokumentuose aprašytos ir grafiškai atvaizduotos poilsinės tapo prabangiomis vilomis. Viskas aptverta aklina tvora. Ir tose vilose nuolatiniam gyvenimui įsikūrė Lietuvoje gerai žinomi verslininkai. Aptvertoje teritorijoje – sportinių žaidimų aikštelės, ant ežero kranto stovi pirtis. Tačiau visa tai skirta tikrai ne eiliniams vilniečiams.
Namai pastatyti didžiuliame valstybinės žemės sklype, kuris 99 metams buvo išnuomotas tik todėl, kad teritorija būtų naudojama rekreaciniais tikslais. Tačiau dabar į šį didžiulį valstybinės žemės sklypą niekas negali užeiti. Prisiartinusius prie tvoros pasitinka apsauga ir atsisuka vaizdo stebėjimo kameros.
Apie šį atvejį Delfi jau rašė pirmoje šio tyrimo dalyje. Jį galite rasti čia.
STT: institucijos nėra pajėgios įvertinti, ar sklypas naudojamas pagal paskirtį
Kad situacija Gulbinų kvartale gali turėti korupcijos požymių, 2018 08 07 Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatavo savo išvadoje „Dėl korupcijos rizikos analizės Nacionalinėje žemės tarnyboje".
Korupcijos rizikos analizėje STT pažymėjo, kad „esamas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas, jog efektyviai būtų vykdoma fiziniams ir juridiniams asmenims be aukciono išnuomotos valstybinės žemės sklypų, esančių saugomose teritorijose, naudojimo kontrolė, todėl neužtikrinamas saugomose teritorijose istoriškai susiformavusios rekreacinės infrastruktūros, skirtos visuomenės poilsiui, išsaugojimas“.
Analizėje atkreiptas dėmesys į valstybinės žemės sklypus teritorijose, kurios įsteigtos tam, kad būtų išsaugotos gamtiniu, kultūriniu, rekreaciniu bei estetiniu požiūriais vertingiausios ekosistemos, gamtos ir kultūros kompleksai ar atskiri elementai, išlaikyta Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė bei ekologinė pusiausvyra t. y. į žemės sklypus, esančius regioniniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose, kurie pagal savo paskirtį turėtų būti daugiau naudojami viešo nei privataus intereso tenkinimui.
Ir čia pat STT pateikė konkretų pavyzdį – žemės sklypas Didžiųjų Gulbinų g. 25, kuris, kaip teigiama dokumente, iki valstybinės žemės sklypą be aukciono išnuomojant jame esančius statinius įsigijusiam subjektui, daugelį metų buvo naudojamas visuomenės aktyviam poilsiui, patekimui prie rekreacinėje teritorijoje esančio vandens telkinio.
„Eilę metų visuomenėje netyla diskusijos dėl šio sklypo naudotojų vykdomos veiklos sklype pagrįstumo, įvairių žurnalistinių tyrimų duomenys, valstybės institucijų atstovų pasisakymai, viešai reiškiamos abejonės dėl teisinio reglamentavimo „spragų“, leidžia daryti prielaidą, kad valstybės institucijos, dalyvaujančios vykdant valstybinės žemės patikėtinio kompetencijai priskirtinas funkcijas nėra pajėgios efektyviai įvertinti, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkas jam be aukciono išnuomotą valstybinės žemės sklypą naudoja atsižvelgdamas į jam priklausantiems statiniams nustatytą paskirtį ir visuomenei pateikti tokias tyrimų (patikrinimų) išvadas, kurios nesudarytų pagrindo kilti naujoms abejonėms“, - pažymi STT.
Leido nepaisyti nuomos sutarties
Ten pat teigiama, kad Verkių regioninio parko tvarkymo plane nustatyta, jog didžioji dalis sklypo patenka į rekreacinės paskirties žemės urbanizuotos aplinkos tvarkymo zoną, kurioje leidžiama rekreacinė, turistinė infrastruktūra.
„Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių Verkių regioniniame parke ribų plano duomenimis, ši teritorija laikoma ypač vertinga rekreaciniu požiūriu teritorija“, - nurodoma korupcijos rizikos analizėje.
Joje atkreipiamas dėmesys į vieną labai svarbią detalę. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. patvirtintoje žemės sklypo nuomos sutartyje greta kitų sąlygų nuomininkui nustatyta, kad „neleidžiama dalimis parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti žemės sklypą“.
Korupcijos analizėje nurodyta, kad šio ribojimo nebuvo paisoma: „2015-2016 metų laikotarpyje beveik visi UAB „Gulbinų turizmas“ valdomi statiniai, gavus NŽT Vilniaus miesto skyriaus sutikimus, buvo parduoti kitiems savininkams.“
Ir kaip pažymima STT analizėje, nepaisyti nuomos sutartyje numatytų draudimų leido pati Nacionalinė žemės tarnyba: „NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo teikiamomis galimybėmis UAB „Gulbinų turizmas“ sėkmingai pasinaudojo.“
Pasirodo, tam pritarė ne tik NŽT, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija: „NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pritarimą, atsižvelgdamas į naujųjų statinių savininkų prašymą, kiekvienam statiniui eksploatuoti išnuomojo dalį UAB „Gulbinų turizmas“ nuomos sutartimi valdomo valstybinės žemės ploto.“
Galiausiai STT konstatavo, kad gerokai per daug išnuomota valstybinės žemės nei iš tiesų reikia dabar ten esantiems statiniams naudoti. „Susipažinus su sklypo plano, parengto atsižvelgiant į NŽT Vilniaus skyriaus 2014-04-18 įsakymą ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, sprendiniais, akivaizdžiai matoma, kad didelė dalis valstybinės žemės sklypo tampa nereikalinga sklype esančių statinių eksploatavimui, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyriuje net nebuvo svarstyta galimybė inicijuoti šios valstybinės žemės sklypo dalies grąžinimo valstybei procedūrą, kad ypač vertingoje rekreaciniu požiūriu teritorijoje esančią valstybinę žemę atverti visuomenei ir ateityje ją panaudoti ne kelių asmenų, bet visos vietos bendruomenės poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į Verkių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius“, - teigiama STT korupcijos analizės išvadose.
Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Kaip Delfi informavo STT atstovė Renata Keblienė, 2018 m. STT pateikė štai tokį pasiūlymą NŽT: atsižvelgiant į išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateiktus argumentus, esant reikalui pasitelkus kitas kompetentingas institucijas, įvertinti, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkui UAB „Gulbinų turizmas“ ir toliau tikslinga leisti be konkurso naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, kuri nepriskirta sklype esančių poilsio paskirties statinių eksploatavimui, kuomet UAB „Gulbinų turizmas“ yra tik dviejų sklype esančių poilsio paskirties statinių, kuriems reikalingas eksploatuoti žemės plotas priskirtas, savininkas.
Manome, kad NŽT turėtų spręsti dėl sklypo dalies, kuri neskirta sklype stovinčių statinių eksploatavimui, galimo grąžinimo valstybei, nutraukiant su UAB „Gulbinų turizmas“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.
Tačiau čia atsirado netikėta kliūtis, Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius, kuriam vadovauja Mindaugas Pakalnis, nepritarė STT pasiūlymams.
„Atsižvelgdamas į tai, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. lapkričio 22 d. rašte nurodė, kad Žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams nėra teisinio pagrindo, taip pat, kad Žemės sklypo padalijimas prieštarautų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui ir Verkių regioninio parko tvarkymo plano nuostatoms.
2019 m. gegužės mėn. NŽT Vilniaus miesto skyrius informavo, kad gavęs prašomą informaciją, įvertins, ar nėra poreikio prašyti bendrovės ir kitų pastatų, esančių žemės sklype, savininkų patikslinti žemės sklypo plano, kuriame išskirtos žemės sklype esantiems statiniams funkcionuoti reikalingos dalys, sprendinius, ir tęs sutarties pakeitimo procedūrą. NŽT Vilniaus miesto skyrius papildomai neinformavo STT apie tolesnę šio proceso eigą“, - teigė R. Keblienė.
Tačiau galiausiai visi STT pasiūlai nugulė savivaldybės ir NŽT valdininkų stalčiuose. Todėl STT kreipėsi Generalinę prokuratūrą, kad ši imtųsi ginti viešąjį interesą.
„STT, vykdydama aptariamoje KRA išvadoje pateiktos rekomendacijos įgyvendinimo stebėseną ir, atsižvelgdama į papildomai surinktą informaciją apie priimtus sprendimus dėl žemės sklypo, įtarusi galimą viešojo intereso pažeidimą, 2020-01-28 pateikė siūlymą Generalinei prokuratūrai inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą“, - nurodė R. Kebleinė.
Delfi pasidomėjo, ar nebūtų tikslinga iš viso nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties, jei statiniai ir išnuomotas sklypas naudojami ne pagal paskirtį. R. Keblienė teigė, kad NŽT turi tokią teisę: „Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, NŽT, nustačiusi, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, gali nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.“
Registrų centro dokumentuose nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. STT atstovė atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo naudojimo būdas privalo atitikti jame įregistruotų statinių naudojimo paskirtį.
Prie pasiūlymų grįžo tik po dviejų metų
Atsakydama į Delfi klausimus, Nacionalinė žemės tarnyba nenorėjo sutikti, kad vengia įgyvendinti STT pasiūlymą. Jos atstovas Audrius Gelžinis paaiškino, ką šiuo metu rengia NŽT. Ir iš to matyti, kad nors STT pasiūlymai buvo pateikti 2018 m., prie jų grįžta tik šių metų gegužę.
„Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina jūsų minimus siūlymus. 2021 05 19 raštu ir 2021 06 22 pakartotiniu raštu „Gulbinų turizmas“ buvo informuotas, kad nepateikus žemės sklypo plano, kuriuo nustatomos žemės sklype žemės sklypo dalys, reikalingos sklype esantiems statiniams eksploatuoti, NŽT Vilniaus miesto skyrius spręs klausimą dėl plano rengimo inicijavimo. Negavus atsakymo, Vilniaus miesto skyrius užsakė paslaugą, pagal kurią bus paruoštas Žemės dalių sklypo planas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti“, - dėstė A. Gelžinis.
Kaip ir STT, NŽT paklausėme, ar ši nesvarsto iš viso nutraukti žemės sklypo nuomos sutarties, kadangi statiniai naudojami ne pagal paskirtį. A. Gelžinis į klausimą atsakė taip: „Šis klausimas ir yra sprendžiamas šiuo metu ginant viešąjį interesą.“
Delfi turėjo klausimų Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyriui, kuris jau anksčiau yra išsakęs nepritarimą STT pasiūlymui.
Didelio entuziazmo ką nors keisti savivaldybė nerodė ir dabar. „Panašu, kad yra pastatyta tvora, kuri yra už jų sklypo ribų ir kurios nėra kaip paimti visuomenės poreikiams. (...) Viskas priklauso nuo žemės nuomos sutartis, ar ten yra numatytas servitutas, ar ne. Dėl sklypo naudojimo pagal paskirtį atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba - valstybinės žemės sklypo valdytoja“, - labai trumpai situaciją pakomentavo savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas.
Nuo savivaldybės pozicijos dar nenutolkime. Kaip rašoma STT korupcijos rizikos analizės išvadoje, „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. lapkričio 22 d. rašte nurodė, kad žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams nėra teisinio pagrindo, taip pat, kad žemės sklypo padalijimas prieštarautų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui ir Verkių regioninio parko tvarkymo plano nuostatoms“.
VSTT nemato kliūčių įgyvendinti STT pasiūlymą
Ar šio skyriaus pareigūnų pateiktas atsakymas iš tiesų tikslus, paklausėme Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Jos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė Delfi teigė, kad iš tiesų yra kitaip nei nurodė savivaldybė. Taigi, kyla klausimas, ar savivaldybė nebandė specialiai suklaidinti pareigūnų.
„Žemė valstybiniuose parkuose yra valstybinė ir privati. Saugomų teritorijų įstatymas nedraudžia skaidyti valstybinės žemės sklypų dalimis. Draudimai, susiję su sklypų dalinimu valstybiniuose parkuose, yra susiję tik su privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais. STT pasiūlytas žemės sklypo padalijimas STĮ neprieštarautų“, - nurodė R. Lapinskienė.
Taip pat M. Pakalnio vadovaujamas savivaldybės padalinys pareigūnams yra nurodęs, kad STT siūlymas neva prieštarautų Verkių regioninio parko tvarkymo planui. Tačiau VSTT direktoriaus pavaduotoja ir čia nurodė, kad jokių prieštaravimų parko tvarkymo plano sprendiniams nėra.
„Verkių regioninio parko tvarkymo planas papildomų ribojimų, susijusių su valstybinės žemės sklypo padalijimu, nagrinėjamoje vietoje nenumato“, - nurodė R. Lapinskienė.
Taigi, anot VSTT direktoriaus pavaduotojos, nėra jokių teisinių kliūčių sumažinti privačiai įmonei išnuomoto valstybinės žemės sklypo, kaip padaryti siūlo STT.
Prokurorai nustatė, kad statiniai naudojami ne pagal paskirtį
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė Delfi teigė, kad prokurorai iš tiesų ėmėsi ginti viešąjį interesą.
„Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė pagal gautą STT 2020 01 28 raštą „Dėl galimo viešojo intereso pažeidimo“ atlikusi tyrimą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniaus m., nuomos ir jame esančių statinių naudojimo aplinkybių, 2020 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir pareikalauti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos imtųsi priemonių žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje prokuroro nustatytiems pažeidimams pašalinti ir Vilniaus miesto savivaldybė imtųsi priemonių statinių naudojimo pagal nustatytą paskirtį saugomoje teritorijoje ir rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos srityje nustatytiems pažeidimams pašalinti“, - teigė R. Stundienė.
Nors prokuratūra reikalauja, kad savivaldybė užtikrintų, jog statiniai būtų naudojami pagal paskirtį – rekreacijai, savivaldybė atsakomybę bando permesti NŽT. Savivaldybės Delfi teigė mananti, kad už tai atsakinga NŽT.
Panaši situacija susiklostė ir Palangoje. Čia visai arti kopų rekonstravus dušines išdygo ištaigingas namas. Tačiau jame, kaip ir Gulbinų kvartale, nėra numatyta galimybė nuolat gyventi. Po rekonstrukcijos pastatas turėtų ir toliau tenkinti visuomenės poreikius. Tačiau jis pavirto gyvenamuoju namu.
Kaip rašė lrytas.lt, sklypo savininkei Palangos savivaldybė skyrė 140 eurų baudą už pastato naudojimą ne pagal paskirtį.
Šis pavyzdys rodo, kad vietos savivaldybės turi instrumentų, kaip savininkus „motyvuoti“ pastatus naudoti pagal paskirtį.
„Prokuroras nutarime nurodė, kad ne visas žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems pastatams naudoti, nuomos sutartis sudaryta ne su pastatų savininkais, o statiniai naudojami ne pagal nustatytą jų naudojimo paskirtį, rekreacinė teritorija nėra naudojama pagal veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančius teisės aktus“, - dėstė prokuratūros atstovė.
Pasidomėjus, kodėl NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybė taip ilgai delsia, prokuratūros atstovė informavo, kad netrukus į jas bus kreiptasi dar kartą.
„Sprendimai iš NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės užtruko dėl susiklosčiusių nepalankių sąlygų, t.y., paskelbto karantino. Tačiau artimiausiu metu prokuratūra teirausis šių institucijų, kaip sprendžiami šie prokuroro nurodyti pažeidimai“, - teigė R. Stundienė.
Įsikūrė verslininkai
Milžiniškas 14,5 ha valstybinės žemės sklypas prie Gulbino ežero 99 metams yra išnuomotas UAB „Gulbinų turizmas“. Registrų centro duomenimis, šią įmonę įsteigė UAB „Veikmė“. Jos vadovu tuo metu buvo ir dabar yra Eugenijus Zaremba. Šis verslininkas taip pat tapo naujai įsteigtos įmonės UAB „Gulbinų turizmas“ vadovu.
Vis dėlto UAB „Gulbinų turizmo“ akcininke „Veikmė“ buvo labai trumpai: nuo 2004 09 13 iki 2004 11 03. Lygiai tiek pat laiko šiai įmonei vadovavo ir E. Zaremba.
2004 m. spalio 28 d. įvyko „Gulbinų turizmas“ akcininkų susirinkimas. Jo protokole matyti, kad „Veikmę“ akcininkų sąraše pakeitė nauji penki akcininkai – fiziniai asmenys: Nerijus Dagilis („Neries investicijos“, „NI plėtra“ vadovas, Delfi sudarytame 2019 m. turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima 188 vietą, valdo 10 mln. Eur), Titas Sereika (UAB „Hermis fund management“ vadovas, UAB „Investena“ akcininkas), Domininkas Kašys (UAB „Baltic Invest Group", UAB „BerCapital" vadovas), Kęstutis Martinkėnas (UAB „Modus grupė" stebėtojų tarybos narys, „BLF holding" akcininkas; turtingiausių žmonių sąraše – 16 vieta, valdo 125 mln. Eur), Giedrius Barysas (UAB „Delmista", UAB „Elmina" vadovas).
Visi jie akcijas pasidalijo į lygias dalis. Kiekvienas iš jų valdė po 2000 akcijų, tai yra po 20 proc. įmonės įstatinio kapitalo. Iš to galima daryti prielaidą, kad tai ir yra pirmieji namų savininkai. Panašu, kad kvartalą išvysčiusi „Veikmė“ čia savo darbą ir baigė. E. Zaremba „Gulbinų turizmo“ vadovo pareigas 2004 11 03 užleido naujajam įmonės akcininkui D. Kašiui. Jis įmonei vadovavo iki 2009 05 14.
O štai 2006 01 30 dienos įmonės akcininkų susirinkimo protokole matyti, kad akcininkų sąrašas pailgėjo dar dviem akcininkais: Jan Willem Jan van Otterlo (žiniasklaidoje jis buvo pristatomas kaip „MEI Baltija“ generalinis direktorius) ir UAB „Hermis Capital“. Pastaroji įmonė buvo siejama su „Gulbinų turizmo“ akcininkais N. Dagiliu, T. Sereika, G. Barysu ir D. Kašiu. Taigi, panašu, kad pirmieji Gulbinų kvartalo naujakuriai galbūt buvo susiję verslo ryšiais.
Nuo 2014 metų iki šiol įmonei vadovauja Sigitas Kubilius. Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų duomenimis, įmonė veikia nuostolingai. 2020 m. ji fiksavo 250949 Eur nuostolį, 2019 m. – 216301 Eur nuostolį.
Delfi bandė susisiekti su UAB „Gulbinų turizmas“. Tačiau į pateiktus klausimus jos atstovai neatsakė.
Kas gyvena Gulbinų kvartale?
2020 m. Registrų centrui pateiktame UAB „Gulbinų turizmas“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad įmonė iš viso turi 13 akcininkų. Visi jie valdo po 7,7 proc. akcijų. Beveik visų jų korespondencijos adresas nurodytas Didžiųjų Gulbinų gatvės skirtinguose namuose. Taigi, galbūt galima daryti prielaidą, kad tai ir yra tikrieji kvartale esančių namų savininkai.
Dabar atėjo metas susipažinti su šios įmonės akcininkais, kurie yra turtingi Lietuvos verslininkai. Dalis jų patenka į Delfi sudarytą turtingiausių verslininkų sąrašą.
Pirmasis akcininkas – UAB „Neries investicijos“, atstovaujamas Nerijaus Dagilio. Registrų centro duomenimis, UAB „Neries investicijos“ nuo 2010 m. vadovauja N. Dagilis. Jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Be to, N. Dagilis yra „NI plėtra“ vadovas, Delfi sudarytame 2019 m. turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima 188 vietą, valdo 10 mln. Eur
Toliau akcininkų sąraše rikiuojasi Kęstutis Martinkėnas - UAB „Modus grupė" stebėtojų tarybos narys, „BLF holding" akcininkas. Turtingiausių žmonių sąraše jis užima 16 vietą, valdo 125 mln. Eur.
Trečia sąraše – Ina Railienė. Ji yra buvusi UAB „Andrejara" vadovė. I. Railienės sutuoktinis – Lietuvoje gerai žinomas verslininkas Mindaugas Raila. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima antrą vietą ir valdo 907 mln. eurų.
„Verslininko M. Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų.
Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis. „ME investicija“ taip pat yra įsigijusi ekologinio ūkininkavimo įmonės „Auga Group“ akcijų“, - yra rašęs Delfi.
Kitas UAB „Gulbinų turizmas“ akcininkas – Saulius Butkus. Turtingiausių verslininkų sąraše užima 45 vietą ir valdo 68 mln. eurų. Tame pačiame sąraše nurodoma, kad jis susijęs su „Santiex“, „Sun Invest“, „NI plėtra“. Pavyzdžiui, jis yra UAB „Sun Invest" generalinis direktorius ir akcininkas.
Penktas akcininkų sąraše – Alvydas Banys. Turtingiausių verslininkų sąraše užima 79 vietą. Su „Invalda INVL“ grupe, „LJB Investments“ susijęs verslininkas valdo 42 mln. eurų.
Kita įmonės akcininkė – Ivona Liachovič. Apie ją viešojoje erdvėje informacijos nėra pateikta. Registrų centro Juridinių asmenų registre duomenų apie šią moterį rasti taip pat nepavyko.
O štai akcininkė Živilė Garbaravičienė yra buvusi UAB „SC Baltic Media“ ir UAB „Baltic brothers group" valdybos narė. Kaip rašė žiniasklaida, ji priklauso vadinamai vienai įtakingiausių Kauno šeimų. Ji yra verslininko Jono Garbaravičiaus žmona, pastarasis yra buvusio Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus sūnus.
Kitas įmonės akcininkas yra Tomas Kučinskas. Jis yra Lietuvos plaukimo federacijos vadovas, UAB „Parket Trade" valdybos narys, UAB „Provestum“ vadovas ir akcininkas, UAB „Biseris“ valdybos narys.
Toliau sąraše – Vilius Kavaliauskas. Jis yra UAB „Charter Jets“ valdybos narys, UAB „Enercom Capital" vadovas, „Lewben Holdings" vadovas, UAB „Strategy Labs" valdybos narys.
Tatjana Novikova yra dar viena įmonės akcininkė. Registrų centro duomenimis, ji yra T. Novikovos personalinės įmonės „Akvanautas“ savininkė.
Dar vienas akcininkas – Gedeminas Giniotis. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis su savo valdomais 50 mln. eurų užima 64 vietą. Šiame sąraše jis siejamas su „GG Investment“ ir „Concretus grupė“.
Kitas akcininkas – Igor Matsanyuk. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „IM Baltics" vadovas ir akcininkas. Dokumentuose nurodyti tokie įmonės tikslai: investicinė, startuolių, konsultacinė ir vystymo veikla. Įdomu tai, kad vadovo gyvenamoji vieta nurodyta būtent Gulbinų kvartale, viename iš jame stovinčių namų.
Paskutinė įmonės akcininkė – Vilma Janulevičienė. Registrų centro duomenimis, ji yra VšĮ „Mažieji svajotojai" vadovė. Jos gyvenamoji vieta taip pat nurodyta viename iš Gulbinų kvartale stovinčių namų.
Čia yra svarbi detalė, nes Gulbinų kvartale stovintys namai pagal galiojančią teisę negali būti skirti pastoviam gyvenimui. Jie skirti poilsiui ir jie turėtų būti nuomojami visiems norintiems.
Kita įdomi detalė – nemaža dalis Gulbinų kvartalo gyventojų yra meno mylėtojai. Štai VšĮ „Vilniaus miesto opera" vadyboje yra net keli UAB „Gulbinų turizmo“ akcininkai. Tai – N. Dagilis, Ž. Garbaravičienės sutuoktinis J. Garbaravičius, V. Kavaliauskas, T. Kučinskas.
O štai T. Kučinskas kartu su Dalia Ibelhauptaite ir Vilniaus miesto savivaldybe yra šios VšĮ dalininkas.
