„Europeana 1989“: Baltijos kelio dalyviai kviečiami pasidalyti prisiminimais

Siekiant surinkti dar niekur nedokumentuotą, 1989-ųjų įvykių liudininkų asmeninių patirčių kupiną istoriją, Lietuvos bei dar šešių šalių gyventojai kviečiami įsitraukti į projektą „Europeana 1989“. Didžiausios Europoje skaitmeninės bibliotekos, muziejaus ir archyvo „Europeana“ organizatoriai siekia, kad visam pasauliui prieinamos bibliotekos archyvą papildytų autentiški žmonių prisiminimai, įamžinti nuotraukose, vaizdo ir garso įrašuose, užrašuose ar kasdieniuose to laikmečio daiktuose.

„Europeana 1989“ – projektas, jungiantis Čekijos, Lenkijos, Vokietijos, Vengrijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos žmonių istorijas, kuriam būtina pilietinė žmonių iniciatyva.

„Istorija – tai ne tik objektai muziejuose arba įrašai knygose. Tai yra tikros ir dar nepasakotos žmonių istorijos. Paprasti žmonės sukūrė nepaprastą istoriją, tad jūs turite tuo didžiuotis ir pasidalyti savo istorijomis su visu pasauliu“, – sako „Europeanos“ vykdomoji direktorė Jill Cousins.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai kviečiami atkurti Baltijos kelią internete ir tapti didelio Europos skaitmeninio archyvo kūrėjais.

2014 m. bus minimos Geležinės uždangos žlugimo ir Europą transformavusių įvykių 25-osios metinės. Baltijos kelias Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tapo revoliucinių 1989-ųjų simboliu, tačiau į „Europeanos“ archyvą siekiama įtraukti viso šio laikotarpio įvykius. Tai gali būti ir prisiminimai iš Dainuojančios revoliucijos, Roko maršo ar kitų renginių bei akimirkos iš kasdienio gyvenimo.

„1989 m. rugpjūčio 23-ąją iki dviejų milijonų žmonių sudarė gyvą piliečių grandinę, kuri nuo Vilniaus iki Talino nusidriekė per 600 kilometrų. Tai buvo didi manifestacija – ryžtingas kelias į laisvę. Tikiuosi, kad Lietuvoje ir dabar žmonės noriai prisijungs prie bendros iniciatyvos ir atsineš iki šiol niekam nerodytų nuotraukų ar kitų įrašų iš Baltijos kelio į „Europeanos“ renginius. Juk kiekvieno mūsų istorija yra svarbi siekiant ateities kartoms ir visam pasauliui parodyti kuo pilnesnį revoliucinių įvykių paveikslą”, – sakė projekto „Europeana 1989“ ambasadorius Lietuvoje profesorius Vytautas Landsbergis.

Tam, kad palengvintų atmintinų vertybių surinkimą iš paprastų žmonių, „Europeana“ organizuoja prisiminimų surinkimų dienas visose septyniose Rytų Europos šalyse. Per šias dienas specialistai skaitmenins ir kels į „Europeanos“ archyvą žmonių atneštus daiktus.

Lietuvoje prisiminimų surinkimų dienos vyks Seimo II-uosiuose rūmuose Vilniuje (rugpjūčio 9 – 10 d.) ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje biblioteka Panevėžyje (rugpjūčio 13 d.). Renginių laikas – 10:00 – 18:00.

Visi žmonės yra kviečiami atsinešti savo išsaugotus daiktus, susijusius su 1989 m., į prisiminimų surinkimo dienas, kurias organizuoja „Europeana“ ir projekto partneriai. Galima atnešti savo nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus, lankstinukus, laiškus ir kitus daiktus, turinčius atmintinos vertės. Projekto darbuotojai padarys šių daiktų skaitmenines kopijas, kurios bus pasiekiamos viso pasaulio dabarties ir ateities kartoms. Patys su atsiminimais susiję daiktai liks jų savininkams.

Taip pat žmonės kviečiami www.europeana1989.eu puslapyje sukelti savo nuotraukas, laiškus ar dokumentų kopijas ir pažymėti savo stovėjimo vietą Baltijos kelio žemėlapyje.

Projekto ambasadorius Lietuvoje – Vytautas Landsbergis, projekto ambasadorė Latvijoje – Sarmīte Ēlerte, ambasadorius Estijoje – Tunne Kelamas, Čekijoje – Petras Janyška, Vokietijoje – Wolfgangas Templinas, Vengrijoje – László Rajkas.

Siekiama, kad surinktas archyvas taptų visiems prieinama erdve moksliniams tyrimams, mokymuisi ar pramogai. 

Daugiau informacijos: http://www.europeana1989.eu/lt/#|