Nuo ketvirtadienio įsigaliojo Talino sprendimas neįsileisti į šalį Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas vizas.
Rytų Europos studijų centro direktoriaus vertinimu, Estijos sprendimo mastas – potencialiai didelis, į Estiją nebegalės atvykti apie 50 tūkst. Rusijos piliečių. Tačiau rusai, nepaisant to, vis tiek galės patekti į Europą.
„Mes puikiai suprantame, kad tai yra iš esmės vienos valstybės sprendimas, kuris atitinka dar kelių valstybių reiškiamą poziciją, pavyzdžiui, Suomijos, taip pat ir Lietuvos. Bet tol, kol kitos Europos Sąjungos valstybės išdavinės vizas Rusijos piliečiams, tol mes negalėsime sakyti, kad veikia sisteminis sprendimas, reikšmingai apribojantis Rusijos piliečių galimybes turistinės vizos pagalba patekti į Europos Sąjungą.
Tai yra, be abejo, svarbus žingsnis Estijos kontekste, bet Estija taip pat supranta, kad galimybės riboti judėjimą tol, kol Rusijos piliečiai gauna kitų Europos Sąjungos šalių vizas, bus pakankamai ribotos“, – laidos „Delfi rytas“ metu kalbėjo L. Kojala.
Sąlyga, kad sprendimas būtų efektyvus
Kuo daugiau valstybių paseks Estijos pavyzdžiu ir uždraus rusų turistams atvykti, net jei jie turi anksčiau išduotas vizas, tuo šis sprendimas bus efektyvesnis, teigė politologas.
Palaikymą Estijai reiškia Suomija, Latvija ir Lietuva.
Klausimą dėl Šengeno vizų išdavimo Rusijos piliečiams planuojama kelti Europos Sąjungos mastu.
„Šios valstybės (Suomija, Estija, Latvija – Delfi) nėra atsitiktinės, jos yra Rusijos pasienyje. Tai tarsi siunčia signalą kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kad čia kylanti problematika ir iš čia kylantys įvairūs saugumo iššūkiai turėtų būti traktuojami kaip bendri Europos Sąjungai, ir kad kitos Europos Sąjungos valstybės galėtų taip pat solidarizuotis šioje situacijoje.
Bet matome, kad susitarti Europos Sąjungos lygmeniu 27 valstybėms gali būti sudėtinga. O tol, kol pritarimo neturėsime iš visų valstybių, tol sprendimas Europos Sąjungos mastu negalės būti 100 proc. efektyviai realizuotas“, – teigė L. Kojala.
Europos valstybės, pasak jo, gali imtis įvedinėti tarpinius sprendimus, kad Rusijos piliečiams vizas būtų sunkiau gauti, pavyzdžiui, įvesti vizų gavimo ribojimus, trupinti konsulatų darbo laikus.
Svarsto, kad kai kas nenori peržengti raudonos linijos
Teoriškai, L. Kojalos įsitikinimu, įmanoma, kad visos Europos Sąjungos valstybės susitars ir nebeišdavinės Šengeno vizų Rusijos piliečiams, bet tokia diskusiją esą gali užsitęsti.
„Reikalingi sistemiški sprendimai. Puikiai suprantame, kad net jei nebūtų išduodamos vizos, jei toks sprendimas būtų priimtas, jis neužkirstų kelio piliečiams iš Rusijos, kurie turi dvigubą pilietybę, kurie turi kitus dokumentus gautus ankstesniais metais, kuriuos kai kurios Europos valstybės gana dosniai dalijo <...>, [atvykti]“, – pažymėjo L. Kojala.
Berlynas nesutinka, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo teigimu, invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.
Tokia pozicija, L. Kojalos vertinimu, yra tikslinga.
„Gana tikslingai Vokietija, kitos Europos valstybės atskiria Kremliaus politinę sistemą nuo Rusijos gyventojų. Mes tai matėme nuo pat 2014 metų, kuomet, aneksavus Krymą ir Rusijai pradėjus agresiją Donbase, buvo taikomos sankcijos pabrėžiant, kad jos yra nukreiptos į Kremliaus elito atstovus, į politinių sprendimų priėmėjus, bet ne į plačiąją visuomenę.
Po vasario 24-osios ši situacija šiek tiek pasikeitė, dabar taikomos sankcijos turi platų makroekonominį poveikį, tą jaučia arba jaus kiekvienas Rusijos gyventojas ir tikrai nebėra kalbama, kad vien tiktai su Kremliumi tiesiogiai susiję žmonės turi jausti nepatogumus, spaudimą ir panašias aplinkybes.
Bet visgi panašu, kad šioje srityje, vizų srityje, nenorima peržengti tos raudonosios linijos. Ir be abejo, naudojami ne tik šie argumentai, bet ir pabrėžiama, kad ir tiems, kurie norėtų palikti Rusiją, nes yra persekiojami, būtų sudarytos sudėtingesnės sąlygos tai padaryti, nes humanitarinės vizos ir kiti sprendimai gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei turistinės vizos gavimas“, – pažymėjo politologas.
Klausimą planuojama kelti rugpjūčio 30 dieną
Talinui nuo ketvirtadienio nusprendus į šalį neįsileisti Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas vizas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sprendimą dėl vizų Rusijos turistams panaikinimo ragina priimti Europos Sąjungos mastu, rašo BNS.
„Geriausia, kad tai būtų europinis sprendimas, kuris tiesiog panaikintų tų vizų galiojimą ir visi nustotų išdavinėti“, – žurnalistams trečiadienį komentavo ministras.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Panašius sprendimus priėmė ir Latvija su Estija.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, praėjusią savaitę pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai
Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas.
Už tai, kad būtų nutrauktas Europos Sąjungos supaprastintas vizų režimas su Rusija, pasisako Suomija. Nutraukus šį režimą, turistinės vizos pabrangtų nuo 35 eurų iki 80 eurų.
Suomija šį klausimą ketina kelti kitame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime Čekijoje rugpjūčio 30 dieną.
