Trečiadienį parašyto laiško autoriai – EP grupės, ginančios gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų teises, vadovai britas Michaelas Cashmanas bei austrė Ulrike Lunacek. Nei vienas, nei kitas europarlamentaras neslepia homoseksualios orientacijos. Laiško kopija adresuota ir prezidentei Daliai Grybauskaitei.
„Rašome jums ne iš paniekos ar pykčio, bet su liūdesiu, reaguodami į P. Gražulio mėginimą sustabdyti suplanuotą „Baltic Pride“ renginį“, – teigiama laiške.
Europarlamentarai prisiminė, jog per diskusijas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo keletas Seimo narių pareiškė nepasitenkinimą, kad lesbietės, gėjai, biseksualūs ir transseksualūs Lietuvos piliečiai žygiuos gatvėmis. Tokie paradai, kurių pirmasis vyko 1969 m., pasaulyje esą jau seniai tapo tradicija ir „simbolizuoja taikų šventimą bei vienybę su kitais žmonėmis – ne atsiskyrus nuo visuomenės, bet būnant visateise bei lygia jos dalimi“.
„Kai kurie tvirtina, kad šis renginys gali „įžeisti katalikų tikėjimą“. Taip kalbantieji pamiršta, kad daug tikinčiųjų yra lesbietės, gėjai, biseksualai ar transseksualai. Bijome, kad šiuose debatuose pamirštamas esminis dalykas: tarp lietuvių visada buvo ir visada bus skirtingos seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės žmonių, kurie nusipelno lygių teisių“, – pažymėjo EP nariai.
Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad homoseksualų ir jiems prijaučiančiųjų eitynės nėra nukreiptos prieš valstybę ar tradicines vertybes: „Tai yra taiki ir džiaugsminga įvairovės šventė. Tai yra tvirtas visos bendruomenės, kuri nori gyventi be baimės, atvirai, kartu ir kaip lygūs piliečiai, pareiškimas.“
Prokurorų prašo apginti katalikų interesus
Eitynėse ketina dalyvauti ne tik pirmagimio besilaukianti Švedijos Europos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson, bet ir daugiau politikų iš Vakarų šalių, kelios dešimtys tarptautinės organizacijos „Amnesty International atstovų“.
Vilniaus miesto savivaldybė yra leidusi gegužės 8 d. rengti homoseksualų ir jiems prijaučiančiųjų eitynes „Baltic Pride“ Vilniuje, netoli Karaliaus Mindaugo tilto.
Tačiau Kultūros paveldo departamentas, anksčiau protestavęs, kad renginys vyktų prie Sporto rūmų, kur anksčiau veikė žydų kapinės, nepatenkintas ir šia vieta. Esą ji vis tiek sutampa su istorinių žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorija. Lietuvos gėjų lygai atsiųstame rašte departamento vadovė Diana Varnaitė pareiškė, kad savivaldybė nesuderino renginio vietos su šia institucija, atsakinga už kultūros paveldo objekto apsaugą. To esą reikia, jei renginyje žada dalyvauti per 100 žmonių ir planuojama įrengti laikinus statinius ar techninius įrenginius.
Savivaldybė esą informavo departamentą apie leidimą eitynėms rengti, bet nepridėjo schemos. Todėl paveldosaugininkai paprašė papildomos informacijos ir tik tuomet žada priimti galutinį sprendimą.
Savo ruožtu P. Gražulis, sulaukęs kelių dešimčių parlamentarų paramos, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas „imtis veiksmų, kad būtų apgintas viešasis interesas“.
Kaip teigiama kreipimesi, homoseksualų eitynės pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, prieštarautų Seimo nutarimu priimtai Šeimos politikos koncepcijai bei katalikų interesams. Be to, esą akivaizdu, kad eitynės taps „patriotinio jaunimo, kitų aktyviai nusiteikusių piliečių traukos centru“, ir gali prasidėti riaušės.