„Lietuva yra graži ir miela šalis. Esu susirūpinusi dėl diskusijų apie įstatymą. Tai sukurs ne visai teigiamą jūsų šalies įvaizdį. Visi žinome, kad kovojote už laisvę ir nepriklausomybę, demokratiją, teisingas laisvės vertybes. Labai svarbu jas užtikrinti visiems gyventojams, – ketvirtadienį susitikusi su žurnalistais kalbėjo B. Ohlsson. – Grįšiu į Lietuvą kitą savaitę prisiminti jūsų kovą už nepriklausomybę ir su komunizmu. Bet man bus svarbu grįžti ir į „Baltic pride“ (gegužę suplanuotas homoseksualų eitynes – DELFI). Kviečiu prisijungti daugiau savo kolegų Europos reikalų ministrų. Žinau, kad daug žmonių domisi jomis domisi ir daugiau politikų ruošiasi atvykti.“

Homoseksualų eitynės Vilniuje suplanuotos gegužės 8 d. Jose laukiama maždaug 300 dalyvių, prie kurių ketina prisijungti ir politikai iš kitų šalių. B. Ohlsson pakvietė pareigūnus užtikrinti renginio dalyvių saugumą.

Pasak ministrės, Lietuva, tapusi ES nare, privalo laikytis šio bloko vertybių, visų pirma demokratijos ir laisvės. Atviroje visuomenėje, kuri paremta demokratija, laisve, žmogaus teisėmis, esą negalima siaurinti saviraiškos laisvės. „Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisės nėra specifinės – jos yra žmogaus teisės. Neseniai įsigaliojęs įstatymas pažeidžia saviraiškos laisvę, teisę gauti informaciją ir turėti atvirą visuomenę.“

Kaip pabrėžė B. Ohlsson, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą reikia keisti, net jei jame nebeliko frazės apie homoseksualius santykius – tai esą galima perskaityti tarp eilučių. „Žinau, kad žodžių apie homoseksualumą nebeliko, bet buvo apribota informacija apie tos pačios lyties žmonių santuokas, netradicinės šeimos vertybes. Tai svarbu paaugliams. Negerai priimti įstatymus, tam tikra prasme susijusius su cenzūra. Tai nėra teisingas kelias, reikia būtų atviriems.“

Feministėmis pažiūromis garsėjančios Švedijos ministrės žodžiais, susirūpinimą dėl nepilnamečių apsaugos įstatymo reiškia ne vien liberalai, žalieji bei socialdemokratai, bet ir konservatyviai nusiteikę politikai. Ji priminė Europos Parlamente pernai priimtą rezoliuciją, kurią parėmė įvairių partijų atstovai.

Pernai DELFI kalbintas švedų parlamentaras Fredrickas Federley siūlė pagalvoti ir apie Lietuvos ūkį – esą skandinavų bankams gali tapti nebepatrauklu investuoti į šalį, kur galioja tokie teisės aktai.

„Kai tenka rinktis, šalies prekės ženklas yra svarbus. Žmonės dairosi šalių su atviromis visuomenėmis, kur jų laukia įvairiapusė kultūra ir pramogos – nuo kino ir restoranų iki teatro ir muzikos. Tuomet negali paslėpti dalies visuomenės. Gėjai yra kiekvienos visuomenės dalis. Dauguma šalių liberaliai žiūri į homoseksualumą, nes jis rodo visuomenės įvairovę. Kiekviename visuomenės sluoksnyje yra homoseksualių žmonių. JAV net kalbama apie pink money (rožinius pinigus) ekonomikoje. Pagrindinis aspektas yra žmogaus teisės, bet ekonominis – irgi svarbus“, – kalbėjo B. Ohlsson.

Kalbėdama apie tos pačios lyties asmenų santuokas ir galimybę jiems įsivaikinti, ministrė semtis įkvėpimo iš tokių šalių, kaip Ispanija, Nyderlandai, Danija ir Švedija. „Kai augau, Švedijoje gėjams nebuvo leidžiama tuoktis ir įsivaikinti. Tuomet tai rėmė nedaug žmonių. Dabar mažiausiai 70 proc. pritaria tos pačios lyties santuokoms“, – tikino viešnia.

Lygiai prieš mėnesį ministre paskirta 34-erių B. Ohlsson pakeitė Cecilią Malmström, kuri tapo vidaus reikalų komisare Europos Komisijoje. Anksčiau ji vadovavo Švedijos parlamento Užsienio reikalų komitetui. Buvusi Jaunųjų liberalų organizacijos vadovė į parlamentą buvo išrinkta 2002 m.