Kaip sako opozicinės frakcijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas, ministrui derėtų rūpintis energetikos klausimais, o ne vertinti gynybos sistemas.
"Man keista, kai energetikos ministras pradeda tapti gynybos ministru, ėmęsis tokių vertinimų. Keistas vertinimas, jei jau diplomatiškai pasakyti", - ministro žodžius BNS komentavo V.Mazuronis.
"Ministrui reikėtų ne energetinius projektus lyginti su gynybinėmis sistemomis, o dirbti savo darbą, rūpintis energetiniais projektais, kad jie būtų ekonomiškai naudingi ir visiems Lietuvos žmonėms reikalingi, žiūrėti, kiek jie kainuos, kad nenuskurdintų žmonių ir nacionaliniui saugumui nekiltų grėsmė jau dėl socialinės situacijos", - kalbėjo NSGK narys.
Kitas Seimo NSGK narys, buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, jog toks palyginimas esąs nekorektiškas, nes karinis ir energetinis saugumas yra nelygintini dalykai.
"Čia visai nelygintini dalykai. Yra karinis saugumas, ir jo niekas negali pakeisti, ir yra energetinis saugumas, ir priešpastatyti juos vienas kitam, lyginti yra nekorektiška", - BNS ministro žodžius komentavo J.Olekas.
Tuo metu Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas sako nesureikšminantis ministro pasisakymo.
"Iš tikrųjų nesureikšminčiau įvairių vaizdingų pasakymų. Vienas kito tie projektai nepaneigia ir net nesusiję, todėl ir tokių ministro vaizdingų palyginimų nesureikšminčiau", - BNS teigė A.Anušauskas.
Energetikos ministras A.Sekmokas, kalbėdamas žurnalo "Valstybė" surengtoje konferencijoje "Ekonominiai tikslai - visuomenės gerovei", ketvirtadienį sakė, jog planuojami suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ir Visagino atominė elektrinė gali turėti didesnę geopolitinę reikšmę nei priešraketinės gynybos aikštelė Lenkijoje. Taip pat ministras sakė, kad išsilaisvinimas iš priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo ir didelio elektros tiekėjo - Rusijos - yra svarbiausias šalies ekonominis tikslas.
"Iš tikrųjų veikiantis suskystintų dujų terminalas, tiekiantis pigias dujas Lietuvai, ko gero, gali turėti Lietuvai didesnę geopolitinę reikšmę negu priešraketinės gynybos aikštelė Lenkijoje", - kalbėjo ministras.
A.Sekmokas teigė, kad šiuo metu iš Rusijos Lietuva importuoja 78 proc. energijos ir tik 2 proc. - iš alternatyvių tiekėjų. Tikimasi, kad įgyvendinus SGD ir naujos branduolinės jėgainės projektus, 2020 metais visų rūšių energijos importas sudarys 48 proc., o Visagino AE pagamins 29 proc. visos šaliai reikalingos energijos.