Kai prieš du dešimtmečius tapo akivaizdu, kad Lietuva ir Lenkija stos į Europos Sąjungą (ES), rusai sunerimo – kaip reikės aprūpinti Kaliningradą.
„Mes suprantame ir ES poziciją, suprantame ir Rusijos poziciją“, – tada kalbėjo tuometis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.
ES, ypač Vokietija su Prancūzija, spaudė Lietuvą sutarti su rusais. Iš pradžių rusai spaudė, kad jų traukiniai važiuotų netikrinami. O Lietuva reikalavo, kad į Kaliningradą rusams reikėtų vizų. Pasiektas tarpinis variantas – traukiniai kontroliuojami, rusams reikia ne vizų, bet paprasčiau gaunamų leidimų.
ES, Lietuva ir Rusija tada pasirašė sutartį – tai buvo viena iš sąlygų Lietuvai įstoti į ES.
„Tai įeina kaip protokolas į mūsų sutartį su ES. Tai yra tas atvejis, kada mes vieni patys, be konsultacijų su ES, kokių nors žingsnių daryti negalime“, – LNK sakė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.
Bet šiokie tokie žingsniai yra daromi – uždarytas Rusijos Federacijos generalinis konsulatas Klaipėdoje.
Dar kovo pabaigoje kalbėta, kad Lietuva negali jo uždaryti. Esą, jis yra būtinas Kaliningrado tranzitui vykti.
„Pradedant uždarinėti konsulines įstaigas, yra didelė tikimybė, kad atsakas gali būti griežtas dėl sutarties nesilaikymo. Mes tos sutarties kol kas negalime nesilaikyti“, – kovo mėnesio pabaigoje kalbėjo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Po penkių dienų po šio ministro G. Landsbergio pareiškimo Lietuva uždarė konsulatą. Apie įsipareigojimus Rusijai G. Landsbergis kalbėjo ir taip.
„Akivaizdu, kad su šio režimo valdoma valstybe civilizuoto pasaulio nebesieja niekas“, – balandžio 8 dieną sakė užsienio reikalų ministras.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kalbėjo ir apie vizą į Kaliningradą.
„Lietuva gali turėti savo nuomonę, bet tai yra ES įsipareigojimas. Negaliu pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“, – tada LRT radijui sakė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Yra sakančių, kad tokie klausimai, kaip Kaliningrado tranzitas, ypač dabar yra esminiai Lietuvos užsienio politikos sprendimai, dėl kurių Vyriausybė neturėtų spręsti viena.
„Pritariu tiems ekspertams ir politikams, kurie pabrėžia, kad valdančioji koalicija galėtų daugiau tartis, nes užsienio politika nėra vien tik Tėvynės sąjungos, bet ir visos Lietuvos valstybės“, – LNK savo poziciją dėstė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas.
Rusų propaganda jau pasakoja, kad neva lietuviai organizuoja Kaliningrado blokadą, todėl rusams esą teks užsitikrinti sausumos koridorių per Suvalkų ruožą.
„Jie visą laiką nori pabrėžti, kad čia visi yra rusofobai. Ir tuo bando pateisinti karą. Sakyčiau, kad papildomai jiems suteikti argumentų nebūtina“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Tuo labiau, anot G. Kirkilo, tranzito per Lietuvą stabdymas rusams nebūtų skausmingas.
„Sankcijos, kurios veikia, yra finansinės, nepirkimas energetinių resursų. Šitas tranzitas tokio poveikio neturi“, – kalbėjo buvęs ministras pirmininkas G. Kirkilas.
Tačiau, žvalgybos vertinimais, Kaliningrado tranzitas per Lietuvą rusams yra ypatingos svarbos. Ir apribojus šį tranzitą netgi dabartinėje konfrontacijoje rusai pasiryžę iš esmės keisti santykius su Vakarais.
„Jau įvairūs Dūmos radikaliausi atstovai šaukia, kad Lietuva provokuoja“, – teigė G. Kirkilas.
Ypač kai V. Putinui reikia paaiškinimo, kodėl nesugebama įveikti Ukrainos.
„Yra karo analitikų nuomonių, kad kaip tik Rusija ir V. Putinas suinteresuotas išprovokuoti vieną NATO valstybę, jog NATO įsikištų. Ir tada galėtų jis aiškinti, jog būtų laimėjęs Ukrainą, bet NATO neleido laimėti. Tokie dalykai irgi įmanomi. Tai reikia turėtų galvoje“, – tikino MRU politologas V. Dumbliauskas.
Apžvalgininkus stebina ir Lietuvos politikų siūlymai stačiatikiams. Kai keli Lietuvos ortodoksų kunigai paskelbė nesutinkantys su Maskvos patriarchu Kirilu, kuris atvirai skatina karą ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius išreiškė palaikymą. Kartu jis pasidalijo ir nuomone apie cerkvių likimą.
„Turime sugrįžti į laikus, kurie buvo iki 1686 metų, kai mūsų stačiatikių cerkves perėmė Maskvos patriarchatas. Manau, kad tam yra visos prielaidos“, – prieš kelias savaites viešai svarstė Vilniaus miesto meras.
Pagal Konstituciją, religinės bendruomenės yra atskirtos nuo valstybės.
„Politikams šiuo atveju reikia būti labai atsargiems. Nežinau, ką čia gali politikai padaryti“, – rekomendavo buvęs premjeras G. Kirkilas.
Lietuvos politikai pasaulyje vadinami drąsiais, bet pačioje šalyje nemažai svarstoma, ar visada sprendimai būna tinkamai pasveriami. Pavyzdžiui, atidarius Taivaniečių atstovybę.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
