Priminsime, kad šis tvarinys buvo sumanytas dabartinių valdančiųjų dar 2020 m. pavasarį. Na ir per visus tuos trejus metus jo idėja, koncepcija, turinys keitėsi daug kartų.
Iš tiesų Lietuvoje dar neteko matyti projekto, kurį jau pristatytą, išreklamuotą ir turintį 210 mln. eurų finansavimo šaltinį, dar tik reikėtų pradėti kurti. Ir vis kitaip, ir vis papildant. Negana to, daugybę kartų keičiant. Taigi šiandieninis variantas nuo pirminės idėjos skiriasi kaip dangus ir žemė.
Bet visos tos išplaukusios kūrybos metu nuolat buvo kartojama, kad Tūkstantmečio projektas tikrai tikrai išgelbės mūsų švietimą ir kad šalies mokyklose jis leis sukurti dar neregėtą kokybinį šuolį. Tik reikia dar palaukti. Laukiame.
Bet tas laukimas mažumėlę užsitęsė. Praėjo jau treji metai, o jokių pinigų nė viena mokykla dar negavo ir iki vasaros dar tikrai negaus. O pirmojo etapo neįveikusias savivaldybes pinigai anksčiausiai pasieks apskritai tik 2024 metais.
Dabar aptarkime Tūkstantmečio mokyklų programos esmę.
Pirmiausia supažindinsime su programos tikslais, tuomet aptarsime priemones jiems pasiekti ir tada išnagrinėsime, kaip bus matuojami šio projekto rezultatai.
Taigi tikslai: prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo ir mokinių pasiekimų atotrūkio mažinimo savivaldybėse.
Priemonės ir mokyklų veiklos tobulinimo sritys: lyderystė, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM ugdymas. Būtent tam ir bus skiriamas finansavimas pagal Tūkstantmečio mokyklų programą.
O kaip bus vertinami rezultatai? Pasirodo, iš dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimų patikrinimų rezultatų raidos bei kaitos ir iš vienai mokytojo pareigybei tenkančio mokinių skaičiaus mokykloje.
Nežinia, kiek ir ko vartojo šio projekto sumanytojai, bet studentas, per logikos egzaminą pabandęs susieti tokius visai nesietinus dalykus, kaip ką tik paminėjome, gautų vienetą ir būtų išprašytas už durų.
O mūsų valstybėje taip vykdomi 210 mln. eurų vertės švietimo projektai.
Kaip skiriant lėšas kultūriniam ugdymui ir įtraukiajam ugdymui galima tikėtis, kad pagerės dešimtokų matematikos pasiekimai? Arba kaip mokyklos įsigytas sensorinis kambarys arba suremontuota aktų salė pagerins mokinių lietuvių kalbos pasiekimus? Per kurią vietą?
Žinoma, labai norint ir gulėjimą ant krosnies galima susieti su aukšto meistriškumo sporto pasiekimais. Ant popieriaus bepigu dėstyti visokiausius vėjus, jis viską iškęs.
Kodėl visa tai vyksta? Todėl kad Lietuvoje taip įprasta. Pas mus dauguma projektų vyksta pagal pinigų įsisavinimo mechanizmą. Yra milijonai, tai tikrai bus ir kas juos įsisavins. Nei savivaldybės, nei mokyklos labai negalvos, ar sistema logiška, ar ne, duos ji laukiamų rezultatų ar ne, pagerės mokinių pasiekimai ar nepagerės, jos tiesiog ateis, pasiims tuos milijonus ir juos sunaudos (arba įsisavins). Jeigu taip vyko iki šiol, kodėl kas nors turėtų keistis. O į popierius surašysime viską, ko tik pageidaus ministerija.
Kodėl taip teigiame? Todėl, kad turime įrodymų. Ką tik Lietuvoje vyko vadinamasis Kokybės krepšelio projektas. Jam išleista ir pernai buvo leidžiama dešimtys milijonų eurų. Pinigai buvo išdalinti vadinamosioms silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms – išvertus į žmonių kalbą tai reiškia atsiliekančioms mokykloms. Prieš skiriant šiuos milijonus buvo aiškinama, kad jie esmingai pagerins ugdymo kokybę tose mokyklose.
Dabar pinigai jau išleisti ir ateina metas skaičiuoti viščiukus. Bet nelabai yra ką skaičiuoti. Ekspertai vaikšto kvadratinėmis galvomis, nes turi parodyti ir įrodyti neįrodomus dalykus. Pavyzdžiui, kaip įrodyti, kad, mokyklai įsigijus tris sofas ar stiklinį gaubtą kieme, ženkliai pagerėjo ugdymo kokybė ir mokinių pasiekimai. Na, labai norint galima pradėti postringauti, kad pervargę vaikai ar mokytojai gali prisėsti ar prigulti ant sofų ir pailsėti. O pailsėję galbūt geriau mokysis. Bet taip galima nusiristi ir iki visiškų absurdų. Tačiau ekspertams tą ir reikia daryti, jeigu norime, kad mokykloms išdalintų pinigų nereikėtų grąžinti.
Juk Europos Sąjungos pinigų skirstytojams tiek prisižadėta, prisuokta, kaip gavus dešimtis milijonų švietimas Lietuvoje sužydės. Bet nežydi. Ir apskritai nėra ką parodyti. Na, ir nepasisek tu man taip: lyg tyčia švietimo rodikliai ir mokinių pasiekimai 2022 metais Lietuvoje kaip niekad prasti: ir ne tik dvyliktokų, bet ir dešimtokų. Tad ir parodyti nėra ką.
Tiesa, šie projektai ir pinigai – jau lyg ir praeitis. Bet ir naujieji projektai, programos ir pinigų skirstymai organizuojami pagal labai panašų kurpalių, tik sumos gerokai didesnės. Beje, ir norinčiųjų pasišildyti prie Tūkstantmečio mokyklų programos smarkiai daugiau.
Tūkstantmečio mokyklų programai numatyta 210 mln. eurų. Bet 10 mln. eurų iš jų sudaro administravimo išlaidos. O tai milžiniška suma.
Sunku net įsivaizduoti, kiek visokiausių komitetų, komitetėlių, ekspertų ir ekspertėlių, konsultantų ir konsultantėlių, ir dar marios patarėjų dirba prie šio projekto. Ir ne už ačiū. Negana to, pagal Tūkstantmečio mokyklų programą savivaldybės turėjo parengti pažangos planus. Kai kurios pačios to nesiryžo daryti, tad samdė konsultantų bendroves, mokėjo joms po keliolika tūkstančių eurų. Tačiau daugiau nei pusės savivaldybių planai buvo atmesti (formaliai tai pavadinta kvietimu planą tobulinti). Įsivaizduokite, kaip dabar jaučiasi savivaldybės tiesiog šiaip sau išmetusios po keliolika tūkstančių eurų ir vėl iš naujo stojančios prie starto linijos.
Ir visokius prielipus prie Tūkstantmečio programos jau dabar galima skaičiuoti šimtais. Nors iki pinigų dalinimo dar toloka, daugybė paslaugų teikėjų jau dabar mokykloms siūlo įvairiausius mokymus, kaip ugdyti lyderystę švietimo srityje ar kaip plėtoti kultūrinį ugdymą.
Taigi, bendras vaizdas išties niūrus. Beje, labai sveika būtų, jei Tūkstantmečio mokyklų programa kiek rimčiau domėtis pradėtų ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes kol kas nematyti jokios kontrolės.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Dainoro Luko atsiųstas komentaras apie G. Sarafino tekstą:
Nuomonės gali būti įvairios – visas jas gerbiame, konstruktyvią kritiką vertiname ir į ją įsiklausome, bet negalime toleruoti melo, šmeižto, nepagrįstų kaltinimų.
G. Sarafinas, kuris save pozicionuoja kaip švietimo ekspertą, sistemingai skleidžia tiesos neatitinkančią informaciją, taip sukeldamas nereikalingas įtampas švietimo bendruomenėje ir balansuodamas ant etikos normų ribos.
Sureaguosime į G. Sarafino komentaro teiginius apie „Tūkstantmečio mokyklas“ (TŪM), kur yra klaidinančios, tendencingai pateikiamos informacijos.
„[...] šiandieninis (TŪM) variantas nuo pirminės idėjos skiriasi kaip dangus ir žemė.“
Šiuo teiginiu bandoma pasakyti, kad negerai, kad programos idėja keitėsi. Dialogiškumas, įsiklausymas, pasitikėjimas ir pasidalintoji atsakomybė – neatsiejami demokratiškos visuomenės bendradarbiavimo principai. Labai džiaugiamės, kad TŪM programa buvo kuriama ir tobulinama remiantis būtent jais. Tai leido sukurti lanksčią, savivaldybių poreikius atitinkančią ir į konkrečių problemų sprendimą orientuotą programą, kurios tikslas – mažinti atskirtį ir mokinių pasiekimų atotrūkius.
„Praėjo jau treji metai, o jokių pinigų nei viena mokykla dar negavo ir iki vasaros dar tikrai negaus. O pirmojo etapo neįveikusias savivaldybes pinigai anksčiausiai pasieks apskritai tik 2024 metais.“
Atkreipsime dėmesį, kad programos pradžia yra 2022 m. sausio mėnuo, tad treji metai nepraėjo. Natūralu, kad teisinėje valstybėje procesai užtrunka, jų apeiti neketinama. Padedamos TŪM akademijos ekspertų, pirmojo srauto dalyvės savivaldybės jau baigė derinti savo pažangos planus, kuriuos dabar vertina Centrinė projektų valdymo agentūra. Jungtinių veiklos sutarčių pasirašymas planuojamas balandžio mėnesį, pirmosios lėšos (avansiniai mokėjimai) savivaldybes pasieks iškart po jo. Antrojo srauto savivaldybės sutartis pasirašys 2023 m. rugsėjo – spalio mėn.
„Kaip skiriant lėšas kultūriniam ugdymui ir įtraukiajam ugdymui galima tikėtis, kad pagerės dešimtokų matematikos pasiekimai? Arba kaip mokyklos įsigytas sensorinis kambarys arba suremontuota aktų salė pagerins mokinių lietuvių kalbos pasiekimus?“
Tiek įtraukiojo, tiek ir kultūrinio ugdymo sritis tampriai siejasi su ugdymo kokybe. Tai rodo ne vienas mokslinis tyrimas (juos TŪM akademijos ekspertų komanda aptarė šiame leidinyje: https://tukstantmeciomokyklos.lt/wp-content/uploads/2023/02/TUM-rekomendaciju-leidinys.pdf).
Švietimo ekspertams seniai žinoma, kad mokyklose, kuriose užtikrinamas turtingas kultūrinis ugdymas, vaikų pasiekimai, o ir bendra savijauta, yra geresni nei tose, kuriose kultūrinio ugdymo galimybės ribotos. Įvairių kūrybinių metodų gausa jau dabar taikoma Lietuvos mokyklose ir vaikai mokomi įvairių dalykų pasitelkiant menuose taikomas metodikas. Kaip pavyzdį galima paminėti dr. Birutės Banevičiūtės metodiką, pagal kurią vaikai šiuolaikinio šokio – judesio pagalba mokomi geriau suprasti matematiką.
Primityvu ir klaidinga sakyti, kad vien sensorinio kambario įrengimas paveiks mokinių pasiekimus. Būtent dėl to TŪM akademija bei savivaldybės visose keturiose srityse kietąsias ir minkštąsias investicijas planuoja dermėje. Pavyzdžiui, sensoriniai kambariai dažnai siejami su savivaldybių įsivardintais iššūkiais, susijusiais su nustatytų emocijų ir elgesio, dėmesio, autizmo spektro sutrikimų turinčių mokinių skaičiaus augimu. Tam sensorinių kambarių dažnai reikia, bet nepakanka.
Priemonės, kurių imasi savivaldybės įtraukiojo ugdymo srityje, tobulina mokytojų kompetencijas atpažinti mokinių poreikius, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymosi procesą. Dėmesys skiriamas švietimo pagalbos bei komandinio darbo tarp mokytojų, jų padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų stiprinimui. Įtraukusis ugdymas akcentuoja mintis, kad suteikus reikiamą pagalbą, sėkmę ugdymosi procese gali patirti kiekvienas.
Be to, švietimo pažanga savivaldybėse matuojama ne tik dviem PUPP rodikliais. Kiekviena savivaldybė pagal savo plano specifiką įsivardija mažiausiai 11 rodiklių, susijusių su ugdymo kokybės stebėsena, ir įsipareigoja numatytomis veiklomis juos gerinti.
Tūkstantmečio mokyklų programai numatyta 210 mln. eurų. Bet 10 mln. eurų iš jų sudaro administravimo išlaidos. O tai milžiniška suma.
Nėra jokios paslapties: kaip ir visuose projektuose, taip ir TŪM yra numatytos programos administravimo išlaidos. TŪM atveju – 4 proc. nuo visos programos sumos visam įgyvendinimo laikotarpiui (2022 m. sausis – 2026 m. balandis), o tai yra mažiau nei kituose projektuose, kuriuose numatoma iki 7 proc. Pažymėtina, kad pusė šios sumos bus skiriama pačioms savivaldybėms. Administravimo lėšos nėra tiesiog lėšos, kurias galima naudoti savo nuožiūra, jos tikslingai skiriamos projektams suvaldyti, pirkimams vykdyti ir kt.
„Beje, labai sveika būtų, jei Tūkstantmečio mokyklų programa kiek rimčiau domėtis pradėtų ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes kol kas nematyti jokios kontrolės.“
Nuo pat programos starto TŪM įgyvendinimą prižiūri Valstybės kontrolė, Finansų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra. Kiek mažiau nei prieš mėnesį Europos Komisijos Taryba patvirtino mokėjimą visiems keturiems su TŪM susijusiems rodikliams, nes taip veikia Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) schema – lėšos valstybei skiriamos už realius darbus ir pasiektus rezultatus, o ne gražius pažadus.
Labai paprasta, bet tuo pačiu ir labai negarbinga skleisti informaciją, kurios nežinai.
