Apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitus ir geopolitinę situaciją A. Medalinskas kalbėjo laidoje „Info diena“.
„Prezidentas E. Macronas iš tikrųjų veikia ir manau, kad balandžio mėnesį, kada bus rinkimai, jam ne mažiau svarbu nei taika Europoje bei situacija Ukrainoje ir jis bando suderinti šiuos du dalykus“, – komentavo politologas.
Jo teigimu, sunku spręsti, kas vyko 5 valandų trukmės E. Macrono pokalbyje su V. Putinu.
„Manau, kad detalės paaiškės, bet akivaizdu, kad V. Putinui rūpi du pagrindiniai dalykai: sulaužyti Europoje saugumo architektūrą, kuri susiformavo po Antrojo pasaulinio karo ir suformavo NATO bei ES (….). Kitas dalykas – priversti Ukrainą atsirasti Rusijos įtakos erdvėje“, – priminė A. Medalinckas.
Tam, pasak jo, pasiekti yra keli būdai.
„Vienas dalykas yra ta karinė ataka, kariniai techniniai veiksmai. Kitas dalykas yra Minsko procesas pagal Rusijos scenarijų. Jei mes kalbame apie Macrono vizitą, tai nors klausimas buvo suderintas su JAV ir informuota, pasitarta šiuo klausimu, bet tolesnė vizito geografija – Kijevas, Berlynas, kur Berlyne susitinka su Vokietijos ir Lenkijos vadovais, matyt, sako, kad Macronas daugiau kalbėjosi apie Minsko, Normandijos procesą“, – sakė MRU politologas.
Visgi A. Medalinskas teigė besitikintis, kad Vakarų lyderiai „nepaslys“, kai matoma „akivaizdi Putino ir jo komandos desperacija“.
„Kai reikia paaiškinti, kad Rusija ne agresorius, Putinas naudoja tokius juokelius, kurie Vakarus iš tikrųjų pakankamai piktina ir stebina vienu kartu. Šia prasme labai svarbu Vakarams paskutinėmis savaitėmis, jei mes kalbame iki vasario 20-os, (…) nepadaryti kokių nors nuolaidų, kas kol kas nebuvo padaryta, kai JAV ir NATO pasakė pakankamai tvirtą „ne“ Rusijos prezidento Putino ultimatumams“, – teigė laidos dalyvis.
Eksperto vertinimu, taika rūpi visiems Vakaruose, dėl to vyksta įvairūs susitikimai Ukrainoje.
„Tas klausimas yra visų žmonių lūpose, bet nemažiau svarbus faktas, ką sako ir ukrainiečiai ir ką sakome mes Baltijos šalyse, – kad jeigu Putinui būtų padaryta ryškesnių nuolaidų ir Vakarai parodytų silpnumą, tai Putinui yra tikrai nesunku atitraukti kuriam laikui, pavyzdžiui, kol vyks prezidento rinkimai Prancūzijoje, karius nuo Ukrainos sienų, o po to vėl gražinti ir vėl reikalauti naujų nuolaidų“, – sakė A. Medalinskas.
Taip Ukraina, pasak jo, tampa tiesiog įkaitu Putinui siekiant platesnių tikslų – įtakos posovietinėje erdvėje ir Europos saugumo architektūros sulaužymo.
Visgi, kaip atkreipė dėmesį politologas, Putino šantažas naudojant Ukrainos saugumo aspektą sulaukė nemažai kritikos ir Rusijoje.
„Nemažiau pražūtingas yra sienų su Kinija apnuoginimas. Nors Kinija sako, kad su Rusija susitarusi, jog vos ne strateginiai partneriai, pažiūrėjus, ką sako patys kinai, jų analitikai bei kai kurie Rusijos analitikai, nėra viskas taip gražu. Putinas, siekdamas savo tikslų Europoje, norėdamas atrodyti stiprus, iš principo pasirodė pakankamai silpnas Kinijos vadovo atžvilgiu, nes Kinijos vadovui pavyko pasiekti punktą, kalbantį apie Putino palaikymą, jei kiltų kažkokie veiksmai santykyje Taivano klausimu, bet Putinas dėl Krymo neįdėjo jokių pastabų“, – sakė A. Medalinskas.
„Putinas turėtų įvertinti, kad jis turi reikalus ne tik su Europa ir Vakarų politika, bet kaip jis atrodo bendroje globalioje politikoje – ar jis tikrai toks stiprus žaidėjas, kaip jam atrodo, nors karą sukelti jis tikrai gali“, – pridūrė politologas.
Visą „Info diena“ pokalbį su A. Medalinsku žiūrėkite čia:
