Kalbėdamas su LNK Žiniomis Rusijos skelbiamas versijas karo ekspertas vadino pertekline informacija.
„Rusams reikėjo preteksto dar labiau sužadinti savo piliečius, kad jie keršytų ukrainiečiams ir panašiai. Tai, ką sako Rusija, yra visiškai nesvarbu, esmė – rezultatas. O rezultatas toks, kad Krymo tiltas tiek apgadintas, kad rusai nebegali tokiu mastu gabenti šaudmenų, amunicijos ir žmonių žudyti ukrainiečių“, – kalbėjo jis.
Tyrimas per kelias dienas neįmanomas
Paklaustas, ar įmanoma per kelias dienas po sprogimo atsakyti į klausimus, kas ir kaip tai padarė, D. Antanaitis pabrėžė, kad tokius dalykus aiškinasi aukšto lygio tyrėjai, reikia surinkti visus įrodymus, nustatyti, kokie sprogmenys buvo naudojami.
„Turint omenyje, kad Rusija atsijungė nuo Europos ir pasaulio interneto, padaryti tokio masto tyrimą per penkias dienas yra visiškai neįmanoma net teoriškai“, – pabrėžė atsargos majoras.
Jis įsitikinęs, kad karo metu objektyviai ištirti sprogimo aplinkybes apskritai neįmanoma.
Pašnekovas teigė, kad jei tai padarė Ukrainos kariuomenė, informacija apie tai turėtų būti įslaptinta ir tai sužinosime nebent po kelių dešimtmečių, kai karas baigsis Ukrainos pergale.
„Jei tai padarė rusai, mes to taip pat nesužinosime. Todėl, mano nuomone, tai yra perteklinė informacija, kas kaltas dėl tilto susprogdinimo. Esminė informacija yra ta, kad rusai nebegali tinkamai aprūpinti savo kariuomenės Ukrainoje“, – kalbėjo jis.
D. Antanaitis siūlė prisiminti automobilio sprogimą netoli Maskvos, kurio metu žuvo Aleksandro Dugino dukra – ir tada rusai labai greitai paskelbė nustatę kaltuosius.
„Taip ir čia – rusai nori labai greitai pateikti atsakymus savo visuomenei, nes ilgas tyrimas žudo Rusijos teisėsaugą ir valdžią. Todėl jiems reikia „greitų pietų“, „greitų pusryčių“. Tai yra – atsirado problema, ir štai, žiūrėkite, mes žinome, kas dėl jos kaltas. Rusams reikia kuo greičiau sureaguoti ir parodyti, kokie jie efektyvūs, gražūs ir geri“, – kalbėjo jis.
LNK Žinių pašnekovas įsitikinęs, kad tiltas apgadintas ilgam.
Atsargos majoras citavo krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, pateikusį duomenis, kad šiuo tiltu buvo gabenama iki 75 proc. karinių atsargų Rusijos kariuomenei Ukrainoje.
„Kaip matėme iš vaizdo įrašų, geležinkeliu gabenti praktiškai neįmanoma, o geležinkelis yra svarbiausius ir sunkiausius krovinius galintis gabenti kelias. Iš viešų šaltinių matėme, kad yra atidaryta tik viena juosta ir ja gali pravažiuoti lengvieji automobiliai. Turint omenyje, kiek rusai sunaudoja amunicijos kare, jiems tai ypač svarbus dalykas“, – pabrėžė jis.
Karo eksperto teigimu, rusai amuniciją dabar gali gabenti baržomis ir laivais, bet ukrainiečiai turi priešlaivinių raketų.
LNK Žinių pašnekovas sakė, kad perskirstyti logistiką yra sudėtingas uždavinys, ypač turint omenyje tai, kokiomis milžiniškomis apimtimis buvo gabenama amunicija.
Raketų trūksta
„O toliau bus karas – jis tęsiasi, stebuklų čia nebus“, – kalbėjo jis ir priminė, kad pirmosiomis karo dienomis vyko dar stipresnis Ukrainos apšaudymas.
Atsargos majoras priminė, kad yra paskirtas naujas karo vadas, kuriam reikia parodyti savo nuožmumą ir lojalumą Vladimirui Putinui.
„Bet viena yra norai, kita – galimybės. Čia tas pats, kas senas žmogus nori parodyti, kad yra jaunas, nors nieko nebesugeba. Rusai toliau šaudys raketas, nors jų jiems trūksta“, – teigė jis.
Pasak D. Antanaičio, Irano bepiločiai, kurie turėjo pakeisti rusų raketas, nėra išeitis.
LNK Žinių pašnekovas teigė nežinantis, kiek amunicijos atsargų liko rusams, tačiau pabrėžė, kad šalis negali absoliučiai visų resursų skirti tik Ukrainai.
„Tai, kas buvo skirta Ukrainai, manau, buvo sunaudota per pirmas kelias savaites. Dabar rusai naudoja savo rezervą ir iš kitų vietų atitrauktas atsargas. Nepamirškime Baltarusijos, kuri irgi tiekia tam tikrą ginkluotę. Ir nepamirškime labai svarbaus fakto, kad oro gynybos raketos S-300, skirtos naikinti oro taikinius, perdaromos taip, kad galėtų naikinti antžeminius taikinius. O tai reiškia, kad rusams labai riesta“, – kalbėjo ekspertas.
Jo teigimu, rusai naudoja ir povandeninių laivų raketas, kurios turėtų būti jiems tarsi skydas.
D. Antanaitis teigė negalintis numatyti, kada baigsis karas, tačiau pažymėjo, kad karai paprastai nesitęsia mėnesiais, jie trunka metų metus, o kartais – ir dešimtmečius.
Visą LNK Žinių pokalbį su D. Antanaičiu žiūrėkite čia:
