„Atrodo nekaip tai, grynai žmogiška prasme. Nes tai yra dalyvavimas užsienio valstybės organizuotoje, galima sakyti, dezinformacijos kampanijoje. Ir tai akivaizdžiai yra nukreipta prieš Lietuvos Respubliką. Tai moraliniu požiūriu, visų pirma, kyla klausimas – kaip tai dera su piliečio pareigomis.
Nes vis dėl to, Lietuvos Respublikos pilietybė įpareigoja tam tikrą lojalumą, matyt, išlaikyti Lietuvai ir jos Konstitucinei santvarkai. Ir veikiau ginti, o ne kenkti Lietuvos nepriklausomybei ir demokratijai“, – LNK sakė D. Žalimas.
Ir nors visos šios situacijos aplinkybės nėra žinomos, tačiau galima kelti klausimą bent jau dėl 3 Baudžiamojo kodekso straipsnių, sakė LNK kalbintas D. Žalimas.
„Vienas iš jų yra – 118 straipsnis – padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Jame taip ir sakome, kad kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką, jos Konstitucinę santvarką, suverenitetą ir teritorijos vientisumą gynybos ar ekonomikos galią.
Tai akivaizdžiai, toks dalyvavimas akivaizdžiai dezinformacijos kampanijoje kitos valstybės, nukreiptos ir prieš Lietuvos Respubliką, gali būti vertinamas kaip dalyvavimas veikime prieš Konstitucinę santvarką“, – svarstė VDU Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas.
LNK pašnekovas dar pridūrė, jog dezinformacijos tikslas yra veikti prieš Konstitucinę santvarką ir prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes kaip „teisės viršenybė, demokratija, žmogaus teisės“.
Galvoti būtų galima ir apie dar vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį šioje situacijoje.
„Tai 121 straipsnis, nes minėjome, kad tai yra žmonių grupė ir ji akivaizdžiai veikia kaip organizacija, kuri turi tikslą kėsintis į šalies nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą. Tokių organizacijų kūrimas pats, manau, išnagrinėjus realiai šios organizacijos tikslus, tikrai būtų įmanoma įrodyti, kad ši organizacija turi tikslą veikti prieš Lietuvos nepriklausomybę. Ir ko gero tikrai nesiekia teisėtu būdu pakeisti konstitucinės santvarkos“, – svarstė D. Žalimas.
Jis kalbėjo, jog šios grupelės žmonių transliuojamos žinutės ir kompanijos, kuriose jie dalyvauja, galima sakyti, kad „veikla yra nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę“.
„Galiausiai paskutinis – Baudžiamojo kodekso 170–2 straipsnis, kuris nustato baudžiamąją atsakomybę už tarptautinių nusikaltimų neigimą. Žinote, aš dabar detaliai visko neprisiminsiu, bet tam ir yra teisėsaugos institucijos. Bet ne viename viešame šios organizacijos ir jos atstovų pareiškime tikrai buvo neigiami, pavyzdžiui, Ukrainoje vykdomi Rusijos nusikaltimai“, – kalbėjo VDU Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas.
LNK pašnekovo teigimu, „visa tai yra kriminalizuota“.
„Kada yra dėl nusikaltimų Ukrainoje kaltinama NATO ar JAV, nes tai irgi skambėjo šitos organizacijos atstovų pasisakymuose. Tai manau, kad pagal šį straipsnį bent jau tyrimas pradėtas“, – kalbėjo jis.
D. Žalimas laidoje taip pat stebėjosi, kodėl teisėsauga nepradeda ikiteisminių tyrimų dėl tokių situacijų.
„Nes kartais atrodo, kad galima nebaudžiamai tyčiotis iš Lietuvos valstybės, maskuojant tai saviraiškos teise“, – kalbėjo jis.
LNK pašnekovas pabrėžė, jog demokratija turi turėtų įrankių gintis prieš tokią veiklą.
„Manau, kad bent jau šiek tiek protingumo kriterijais besivadovaujantis žmogus galėtų ne itin sunkiai įrodyti, kad šitos organizacijos veikla tikrai yra nukreipta ir prieš Lietuvos nepriklausomybę ir prieš Konstitucinę santvarką“, – sakė D. Žalimas.
Visą LNK pokalbį su D. Žalimu žiūrėkite čia:
Bendravo su Lukašenka
Grupelė už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio palaikytojų gegužės devintąją atšventė Minske ir dar su pačiu Aliaksandru Lukašenka pasikalbėjo, skelbia LNK žinios. Viena iš jų, Erika Švenčionienė prašė Baltarusijos diktatoriaus kuo ilgiau taikyti bevizį režimą, kad lietuviai galėtų pigiau nusipirkti trąšų, degalų. A. Lukašenka pasiūlė jų ir dar grikių su druska atvežti į pasienį. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad demokratinės valstybės piliečių durnumo neriboja.
Lietuvos valdžiai raginanti neminėti gegužės 9–osios, A. Paleckio palaikytojų grupė ją paminėjo Baltarusijoje. E. Švenčionienė net sugebėjo užduoti A. Lukašenkai klausimą.
„Labai noriu pasveikinti jūsų tautą, visų sveikai mąstančių žmonių Lietuvoje vardu“, – sakė E. Švenčionienė.
A. Lukašenka į tai atsakė „ir mes jus sveikiname“.
E. Švenčionienė savo klausimą tada tęsė.
„Ir mūsų lyderio A. Paleckio vardu, kurį, deja, nuteisė 6 metams kalėjimo vardu, prašė perduoti linkėjimą jo vardu jums ir jūsų tautai“, – Baltarusijos vadovui A. Lukašenkai sakė lietuvė. Pastarasis sakė, kad apie situaciją žino.
E. Švenčionienė Minske dėkojo, kad Baltarusija laikinai taiko beviziį režimą ir paprašė, kad kuo ilgiau tokia tvarka galiotų.
„Paprasti žmonės važiuoja. Mes kažką pas jus perkame, tas pačias trąšas, nors mažiau. Važiuoja žmonės, kurių alga maža, jie veža degalus“, – pasakojo E. Švenčionienė.
Ir iš karto sulaukė A. Lukašenkos atsakymo.
„Pasakykite, į kokį tašką pasienyje jums atvežti trąšų, druskos, kruopų ir kitko. Mes tai padarysime“, – teigė faktinis Baltarusijos lyderis A. Lukašenka.
