Jis sutiko, kad diskusijų šiuo klausimų yra daug, tad ir atsakymai nėra labai akivaizdūs.
„Nes iš vienos pusės, supraskime du dalykus. Pirmas – NATO nėra kažkoks atskiras veikėjas. Tai vis dėl to yra organizacija, kuri apvienija veikėjus – šalis nares ir jos atitinkamai daro kažkokius sprendimus. Tai NATO daugiau atspindi tam tikrą bendrą konsensusą. Ir veikia atskiros šalis. Girdžiu labai daug kritikos NATO, bet mes esame NATO dalimi. Ir supraskime, kad nėra bejėgė. Ji yra tiek galinga, kiek narės šalys yra galingos ir pasiruošusios veikti“, – aiškino jis.
„Ar vakarai dabar daro viską, ką įmanoma? Be abejo, kad ne“, – kalbėjo politologas A. Lašas.
Jis LNK teigė, jog kai kurie dalykai „nėra daromi“, nes „niekas nenorėtų, kad prasidėtų atominis karas“.
„Jeigu NATO šalys įsitraukia tiesiogiai į šį konfliktą, tai labai padidėja pavojus būtent tokio scenarijaus. Todėl bandoma netiesiogiai remti ginklais, bet iki kokio lygio – tai visiems nėra aišku“, – kalbėjo KTU politologas A. Lašas.
Pašnekovas teigė, jog šioje situacijoje yra daug niuansų, tad sprendimai nėra jau tokie paprasti.
„Suprantama, kad jei mes kalbame apie kažkokį veiksmą, mes turime kalbėti ir apie potencialų atoveiksmį. Jeigu tas atoveiksmis bus, kai nuėjai ir pats kažką padarei, tai bus problemų, pačiam reikės ir tvarkytis su tuo atoveiksmiu, tarkime, iš Rusijos pusės“, – apie galimus pavienių šalių sprendimus remti Ukrainą naikintuvais LNK sakė A. Lašas.
Jis teigė, jog šios tikimybės nevertina kaip labai aukštos – kad atskiros šalys, išskyrus Didžiąją Britaniją ir JAV, imtųsi kažkokių veiksmų pačios ir „kištų po tanku visą NATO“.
„Manau, kad jos tikrai saugosi. Ir ta diskusija bendra, kuri vyksta, vyksta būtent NATO sutarimo rėmuose, kad po to nereikėtų visiems srėbti kažkokių tai problemų“, – teigė politologas.
Rusijai įvestos sankcijos neturi precendento. A. Lašo nuomone, Rusijai poveikis yra vienareikšmiškas.
„Čia net nėra, ką diskutuoti. Ta apimtis yra tokia plati, ji nebėra tik formali, ji yra neformali. Įmonės masiškai traukiasi, nes yra tam tikra banga. Ji irgi turės poveikį visapusišką nuo grynai makroekonominio iki mikroekonominio, iki politinio. Tas visas spektras bus paliestas, ir jau yra paliestas. Situacija tik sunkės, o ne lengvės Rusijai.
Bet klausimas – Kur Vladimiras Putinas gali trauktis kaip vadovas. Ir aš sunkiai įsivaizduoju atsitraukimo scenarijus. Manau, kad tikrai yra didelė tikimybė, kad jam reikia pergalės bet kokia kaina. Manau, kad jis tai supranta, aš taip manyčiau. Ir tas sulėtėjimas karo veiksmuose, kurį mes matome, gali būti, kad jis yra laikinas. Ir po to seks dar intensyvesni ir žiauresni veiksmai, nes V. Putinas neturi, kur trauktis“, – svarstė politologas A. Lašas.
KTU politologas A. Lašas laidoje taip pat įvertino, kuo svarbus Kinijos požiūris į šį karą.
„Kinija yra ta šalis, kuri gali Rusijai padėti suvaldyti esamą situaciją ekonomiškai. Bet taip pat ji gali paskandinti iki galo Rusiją. Tai šiuo atveju mes ir matome, kad Kinija supranta tą savo vaidmenį, ji bando lyg sėdėti ant tvoros. Ji supranta, kad šis konfliktas, nors bendrai makroekonomine prasme žiūrint, ne į naudą, nes poreikis jų prekių galbūt sumažės, globali ekonomika sulėtės. Bet turint omenyje, kad kitos šalys tiek išleis savo resursų karui, jie yra tie laimėtojai potencialūs iš viso šito konflikto. Ne tik vakarai gali laimėti.
Bet jeigu mes žiūrime pagal tą žalą, kurią patirs vakarai dėl naudojamų sankcijų, investicijų į Ukrainą, atstatymo ir taip toliau. Tai Kinija gali daug labiau išlošti ir sustiprinti savo pozicijas. Jie tai suvokia, todėl žaidžia pakankamai atsargų žaidimą, neparemdami labai aiškiai nei vienos, nei kitos pusės“, – LNK aiškino politologas A. Lašas.
Visą LNK pokalbį su A. Lašu žiūrėkite čia:
