Pats mokslininkas pabrėžė, kad tai nėra pasiūlymai, tik galimų „ingredientų“ sąrašas, o Vyriausybė nuspręs, kokį „karantino pyragą“ iš jų iškepti.
„Mes galime šnekėti apie priemones, kurių galima imtis, valdant epidemiją. Tai yra kontaktų atsekimas, testavimas, vakcinavimas. Jeigu tai nepadeda ir neperlaužia augimo, belieka vienintelė priemonė – užsidarymas“, – kalbėjo ekspertas.
Duomenų mokslininkas teigė, kad dabartinės priemonės susirgimų kreivės jau negali perlaužti. Anot jo, reikia grįžti prie įprastinių karantino priemonių.
„Geras klausimas, kiek dabartinis karantinas ir jo priemonės kaip kontaktų mažinimas veikia. Galbūt reikėtų pradžiai dar su kitomis priemonėmis bandyti. O jeigu su kitomis priemonėmis neišeina ir tikriausiai mes jau pavėlavome su įprastomis priemonėmis. Mes jau turime D scenarijų, ypač Vilniuje ir Vilniaus regione, tada reikia grįžti prie įprastinių priemonių“, – kalbėjo ekspertas.
Jis sutiko, kad atrodo, jog karantinas nėra jau tiek daug atleistas, kad galėtų būti griežtinamas.
„Ne tiek jau daug mes esame atleidę. Bet kaukių nešiojimas visuotinis lauke turėtų grįžti. Tai yra psichologinis dalykas. Taip, jei žmonės lauke per 2 metrus yra, tikrai jie neapsikrės ir prasmės nešioti jų nėra. Bet grąžinimas turėtų būti savikontrolei, čia toks mano spėjimas. O tada visi kiti kontaktai: burbulai, galimi didesni kontaktai atviroje erdvėje. Tai jeigu griežtiname sąlygas, tai tada iki to, kas buvo gruodžio mėnesį“, – svarstė jis.
V. Zemlys–Balevičius aiškino, kad kelių valdžia dabar neturi daug.
„Ir papildomai, kadangi mes neturime duomenų, kur yra tas plitimas, viską draudžiame. Pavyzdžiui, per pirmą karantiną nebuvo uždaryti darželiai, dabar kadangi plitimas didesnis, reikėtų uždaryti ir darželius. Mokyklose pademonstruota, kad kaupinių metodas veikia, reikia stebėti situaciją. Ir jeigu atvejų nedaugėja, to galime neuždaryti“, – galimus veiksmus vardijo duomenų mokslininkas.
Griežtos sąlygos galėtų būti taikomos ir verslui. Jei darbuotojai nėra profilaktiškai testuojami, tektų užsidaryti.
„Toliau, galbūt verslai gali būti atidaryti tik tuo atveju, jeigu jie daro profilaktinį testavimą ir nėra fiksuojama darbuotojų susirgimų. Jeigu kalbame apie rizikingas darbo vietas: paslaugų sektoriaus darbuotojai, prekybos tinklų kasininkai ir darbuotojai. Jeigu ten didėja užsikrėtusių darbuotojų, tai yra signalas, kad situacija blogėja. Jeigu blogėja, tai tos veiklos, kuriose situacija blogėja turi būti uždaromos, kad būtų perlaužta grandinė“, – aiškino V. Zemlys–Balevičius.
Jis teigė, kad valdžia turėtų stebėti visas veiklas ir tose, kur nėra daromi testai, uždaromos iš karto.
„Dar – privalomas darbas iš namų, negali būti kažkoks grįžimas į biurus. Ir taip toliau. Jeigu mes norime perlaužti grandinę ir karantiną griežtinti, jei toks klausimas yra formuluojamas, tai dar galimybių sugriežtinti karantiną yra. Bet kiek žmonės yra pasiruošę tokiems griežtinimams? Nes tai, ką čia pasakiau, yra drakoniški dalykai“, – pripažino Delfi pašnekovas.
Jis priminė, kad žvelgiant į dabartinę situaciją Estijoje, kuri pasiekė tokį piką, kokio Lietuva dar nebuvo mačiusi, mirčių fiksuojama mažiau.
„Jie tokio piko mirčių nepasiekė, kokį mes buvome pasiekę. Jeigu vakcinacijos poveikis yra toks, kad mažiau mirčių, mažiau į ligonines papuola žmonių, mes galime sau leisti neuždarinėti visko prie didesnio atvejų skaičiaus. Žmonės persirgs gal namie“, – kalbėjo V. Zemlys–Balevičius.
Duomenų mokslininkas teigė, kad tai keli variantai, kuriuos turės svarstyti Vyriausybė.
„Nenoriu, kad čia nuskambėtų kaip siūlymai, čia variantai, ką apskritai galima daryti valdant epidemiją. Tai nėra kažkokie nauji dalykai, šios priemonės naudojamos kitose šalyse, valdant epidemiją. Aišku, ko mes nedarėme, tai Jungtinėje Karalystėje yra baudos tiems, kurie važiuoja atostogauti. Labai tikėtina, kad Pietų Afrikos Respublikos atmaina pas mus atkeliavo per oro uostus. Bet kokia kelionė turėtų būti tik darbo reikalais, kad verslas išsilaikytų“, – sakė jis.
V. Zemlys–Balevičius teigė, jog ministrų kabinetas turės apsispręsti, kokį pyragą iškepti iš šių karantino „ingredientų“.
„Reikia suprasti, kad visi priimti sprendimai ir priemonės užtruks, tada pamatysime efektą. Kas yra teigiami dalykai, gal tai palengvins sprendimus – žadami padidėję vakcinų kiekiai. Tai galimybė būtų juos nukreipti kaip gaisrų gesinimo priemonė į „juodžiausius“ regionus. Natūralu, gesini gaisrą, čia vienas variantas. Kažkas yra kalbama ir apie antigenų testus, jie yra nusipirkti. Tai mes turime padidintas testavimo galimybes, jomis galime pasinaudoti.
Na ir ateinantis pavasaris, geresni orai mažina riziką, žmonės eina į lauką, tai yra tam tikras padėjimas. Tada galima leisti laisviau (gyventi, aut. p.) ir neskubėti su tais griežtinimais“, – Delfi sakė ekspertų tarybos narys.
Jis priminė, kad pernai metų pabaigoje situacija buvo tokia bloga, kad visuomenei nereikėjo papildomai aiškinti, jog kitaip nieko negalima padaryti.
„Dabar, deja, nėra tokios situacijos. Ši situacija yra tokia, kokią mes turėjome spalio–lapkričio mėnesį su skaičiais. Tuometinė Vyriausybė griežtesnių priemonių įvesti, nes verslai, žmonės nenorėjo griežtinimų. Tikiuosi, kad tai nenutiks dabar. Nes dabar griežtinimų uždėjimas yra sudėtinga. Tas karantinas tęsiasi, tos priemonės buvo, tai dar papildomai užsidaryti bus nepasitenkinimo. Tada tos politinės valios priimti sprendimus gali pritrūkti“, – kalbėjo V. Zemlys–Balevičius.
Atlaisvinimai nėra planuojami
Svarstomus pokyčius ministrė pirmininkė I. Šimonytė įvardyti kol kas atsisako.
„Dabar jokių konkrečių sprendimų, kurie yra svarstomi, aš nenoriu įvardyti, todėl, kad jeigu juos įvardinsiu, tai jie taps antraštėmis ir kažkokiomis būsimų sprendimų anotacijomis. Norėčiau pranešti sprendimus, kai jie bus. Jie bus, tikiuosi, kad rytoj ryte“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė.
Ji neatsakė į žurnalistų klausimą, ar yra svarstoma užverti sienas, tačiau pabrėžė, jog Lietuvos piliečiai galėtų sugrįžti į šalį nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai būtų priimti.
Pasak ministrės pirmininkės, sprendimai gali būti susiję ir su naujausiais duomenimis apie Pietų Afrikos koronaviruso atmainos paplitimu Lietuvoje.
„Bus susiję ir su tuo, bet pirmiausia mes turime išsiaiškinti, kur ta atmaina yra nustatyta. Dabar jau žinome, kad tai yra Kėdainiai ir Vilnius, Grigiškės konkrečiai. Ir bandysime siūlyti ir organizacinių sprendimų, kurie galbūt leistų patikrinti situaciją tose vietose – aišku, be prievartos, bet labai tikintis, kad žmonės pasinaudos šia galimybe ir norėtųsi tikėti, kad pernelyg didelio išplitimo tais papildomais vertinimais, kuriuos dar atlieka laboratorija, nenustatysime“, – kalbėjo ji.
Kiek anksčiau šią savaitę premjerė sakė, kad artimiausiomis savaitėmis karantino atlaisvinimai nėra planuojami, tačiau svarstoma dėl griežtinimų.
