„Tai iš tikrųjų yra ne Putino režimo stiprumo ženklas, o silpnumo. Tai matė visas pasaulis ir aš manau, kad Putinas buvo stipriai pažemintas Prigožino reido“, – LNK komentavo politologas Alvydas Medalinskas.
Situaciją sekmadienį komentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Pati įvykių seka pademonstravo, kad „karalius yra nuogas“ ir kad tokios kolonos arba tokio dydžio pajėgos gali nužygiuoti pakankamai toli ir oradėti kelti fundamentalią grėsmę režimui“, – sakė šalies vadovas.
Karybos ekspertas Darius Antanaitis įsitikinęs – šiuo chaosu Prigožinas pasiekė ko norėjo.
„Užimti Maskvą su 25 tūkst. teroristų – reikia būti arba bepročiu, arba labai naiviu žmogum. Esmė buvo pademonstruoti savo galią, esmė buvo parodyti, kas čia šeimininkas. Aš manau, jis tai įrodė“, – LNK kalbėjo D. Antanaitis.
Tiesa, amnestiją J. Prigožinas ir visa jo kariuomenė gavo ne iš Putino, o iš Lukašenkos.
Pasak A. Medalinsko, sprendimą derėtis siųsti ne Putiną, o Lukašenką, galėjo paskatinti ir Rusijos sąjungininkė Kinija.
„Pekinas niekada nedaro politikos vienos valstybės atžvilgiu. Šia prasme, Lukašenka tiesiog surado savo nišą santykiuose su Kinija – būti tam tikru patikėtiniu, sprendžiant kai kuriuos klausimus, susijusius su Rusija“, – komentavo politologas.
Tačiau dalis ekspertų, akylai sekusių situaciją, abejoja, ar ilgai Prigožinas liks Baltarusijoje.
„Jei jis norėtų būti tremtyje, tai jis tremtyje norėtų būti saugus. Tai turėtų būti kažkokia Afrikos šalis, kur yra jo „Vagner“ teroristai, kurie galėtų jį apsaugoti, nes vis dėlto Putinas neatleidžia savo priešams, jis naikina savo priešus“, – komentavo D. Antanaitis.
Politologai ir karybos žinovai neatmeta galimybės, kad ginkluotų sukilimų Rusijoje gali kilti ir daugiau.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
