Neseniai pristatytame naujausiame grėsmių Lietuvai vertinime pagrindine grėsme įvardintas Kaliningradas, kariškių vadinamas specialiais terminais A2/AD. Lietuviškai jis skambėtų kaip anti–prieiga, arba teritorijos uždarymas. Paprastai tariant, tai yra rusų tikslas užtikrinti, kad konflikto atveju į Baltijos šalis negalėtų atvykti NATO pajėgos.
Rusų raketos gali pasiekti visą Lietuvą ir didelę dalį Lenkijos, taigi – ir Suvalkų koridorių, per kurį būtų tikimasi sąjungininkų.
„Mes tai klaidingai kartais įvardijame kaip Suvalkų koridoriaus problemą. Iš tikrųjų tai yra ne Suvalkų problema, o Kaliningrado problema. Kaliningradas mus laiko ugnies lauke tiesiogiai. Ir niekas šitoje situacijoje nepasikeitė“, – praėjusią savaitę sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Situaciją blogina ir tai, kad rusai neribotai gali naudotis Baltarusijos teritorija.
„Šiandien sau Rusija kelia tikslą atkurti regioninį karinį dominavimą prie rytinių NATO sienų. Net ir kariaudama didelį karą prieš Ukrainą“, – tada teigė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Elegijus Paulavičius.
Lietuvos karinės žvalgybos vertinimais, jau dabar rusų pajėgumai Kaliningrade galėtų leisti rusams galimo konflikto pradžioje įgyti pranašumą. Žvalgybos vertinimais, maždaug 2030–aisiais metais rusų pajėgos Baltijos jūros regione gali būti iki 50 procentų didesnės nei dabar.
„Šis regionas tikrai artimiausioje ateityje tikrai nebus toks saugus, kokio mes norėtume. Ir tie pajėgumai augs. Jie gali augti konvenciniu, gali augti ir branduoliniu aspektu“, – LNK žinioms sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Lietuvos politikai siekia, kad sąjungininkai šalyje dislokuotų kuo daugiau technikos ir karių. Politikai raginami kuo daugiau pradėti kalbėtis su visuomene, kad rusams atgrasyti Lietuva turi ir pati labiau nei dabar planuoja stiprinti kariuomenę.
„Matome Lenkiją. Ji (gynybos biudžetą, aut. p.) padidino iki 4 procentų BVP. Jie žengia tolyn šiais metais su išlaidomis gynybai. Mes esame ten pat. O esame mažesni ir net jautresnėje situacijoje. Mes irgi turime kelti tiek, kiek reikia“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Kad Lietuva ruošiasi brangiems ginkluotės pirkimams rodo jau pristatyti planai kurti diviziją. Divizijai pagal NATO standartus reikia ginklų, kurių pati Lietuva iki šiol neturėjo.
Kariuomenė jau kalba, kad būtų perkama iki pusšimčio tankų. Baltijos šalims siūloma pačioms galvoti pradėti pirkti kitą ginkluotę, kurios iki šiol tikisi tik iš sąjungininkų.
„Tokia ginkluotė kaip „Patriot“ – ilgojo nuotolio oro gynyba, tikimės, kad kažkas mums ją duos: amerikiečiai, ar NATO. Manau, kad yra absurdiška taip galvoti. Pirmiausia patys turime būti atsakingi už savo gynybą. Daug ką galima atlikti kartu su latviais, estais“, – kalbėjo buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas.
Karybos ekspertas Deividas Šlekys siūlo galvoti plačiau – kad rusai yra grėsmė ne vien Lietuvai, atgrasymą reikėtų planuoti regioniškai. O NATO Lietuvai padėti gali ir nebūdama Lietuvoje – iš laivyno ar aviacijos.
„Vietoje isterijos reikia daugiau budrumo ir tikrai Kaliningradas niekur nedingo. Jis tikrai lieka kaip rimtas rizikos ir grėsmės šaltinis. Bet tuo pačiu gal nemastykime vien tik lietuviškomis kategorijomis“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, karybos ekspertas D. Šlekys.
Todėl Lietuvos politikams yra labai svarbu liepą Vilniuje pasiekti, kad NATO tinkamai atnaujintų Baltijos šalių gynybos planus.
„Nemažiau svarbus bus visų gynybos planų atnaujinimo klausimas. Apie kurį mes kalbėsime nedaug, nes jie yra slapti“, – LNK žinioms sakė D. Šlekys.
Jis prognozavo, kad kol rusai turi problemų Ukrainoje ir negalės smarkiai ginkluotis, pagrindinis jų tikslas bus gąsdinti.
„Tol, kol Rusija nesustiprės, jeigu sustiprės materialiai: pėstininkais, tankais, sraigtasparniais iš naujo. Jie tikrai kels daug galvos skausmo ir triukšmo per kibernetinę ir ypatingai – informacinę erdvę. Joje jie bus gąsdins, erzins, kompromituos“, – LNK žinioms sakė karybos ekspertas VU TSPMI docentas D. Šlekys.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
