aA
Lietuvoje studijuoja tik jauni, vos mokyklas baigę jaunuoliai – nėra tradicijos mokytis visą gyvenimą. Studijuodami daugiau nei pusė jaunuolių dirba, ir dėl to kenčia jų mokslo rezultatai. Lietuvos ekspertai lygindami mūsų šalį su Latvija ir Estija konstatuoja: nors Lietuvoje doktorantų dukart daugiau nei kitose Baltijos šalyse, tarptautiniai pasiekimai ir bendradarbiavimas menki. Aukštųjų mokyklų ir studentų organizacijų atstovai tikina, kad daugelį studijų problemų lemia valstybės ekonominė padėtis ir trumparegiškas požiūris į ateitį.
Studentai
© DELFI / Andrius Ufartas

Pristatydami naujausius mokslo ir studijų būklės duomenis, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertai išskiria kelias tendencijas – Lietuva išsiskiria ne tik pagal studijuojančiųjų amžių, bet ir didžiausia studentų iki 29 metų dalimi, tuo metu Estijoje gerokai daugiau vyresnių studentų

„Lietuviai nėra linkę mokytis visą gyvenimą. Iš esmės jie supranta aukštąjį mokslą kaip labai svarbų jų karjerai, jie įstoja po mokyklos baigimo ir vėliau negrįžta, tai tą rodo mokymosi visą gyvenimą rodiklis, pavyzdžiui, studentų, kuriems virš 30 m. Estijoje yra du kartus daugiau, nei Lietuvoje“, – teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas Tadas Juknevičius.

„Yra perviršis aukštojo mokslo laipsnį turinčių žmonių. Kai tu darbiniesi, kad ir valstybės tarnybą ar kitur, ir prašo dažniausiai universitetinio, net ne koleginio aukštojo, čia lygiai tas pats su valstybės tarnyba, iš kolegijos tu, deja, į A lygio kategoriją negali pretenduoti, tai tik skatina žmones rinktis ne kolegijas, o universitetus“, – aiškina Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

„Jei dalis visuomenės ateitų ne diplomo, o žinių, situacija pasikeistų, o šiandien aukštojo mokslo sistema orientuota į kiekybinius, ne į kokybinius rodiklius“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

Lietuvoje du trečdaliai 30–34 metų gyventojų turi aukštojo mokslo diplomą ir pagal tai pirmaujame Europoje, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje tik per 40 proc. gyventojų turi universitetinį išsilavinimą. Kita tendencija – dar studijuodami dirba daugiau nei pusė kolegijų bakalaurų ir beveik du trečdaliai universiteto, o ėmęsi magistro studijų dirba 75 proc. studentų. Tai lemia studentų pasiekimus – dirbančiųjų jie prastesni.

Beje, nors Lietuvoje doktorantų beveik tris kartus daugiau nei Latvijoje ar Estijoje, jų pasiekimai tarptautinėje arenoje menki.

„Turime tikrai daugiau tyrėjų, bet pagal publikacijas, tenkančias vienam tyrėjui, pagal tarptautiškumą, įvairius rodiklius atsiliekame nuo Estijos, ir latviai tikrai didelį progresą daro, matome tikrai spartesnį augimą nei Lietuvoje“, – sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas T. Juknevičius.

„Mums yra gerai, kaip yra, rašome į savo žurnalus, doktorantų stažuočių turime mažai, kad juos išleistumėme, dar mažiau pasikviečiame pas save, nes negalime mokėti pakankamų algų ir tai sudaro tokį vakuumą, kur mes žaidžiame savo sultyse ir sakome, kad mūsų ES projektų laimėjimų procentas vienas prasčiausių, inovacijų švieslentėje – vieni blogiausių, o kaip kitaip bus, jei mes patys sau gražūs, ir tiek“, – situaciją nušviečia Studentų sąjungos prezidentas P. Baltokas.

Toks, Lietuvos studijų žinovų teigimu, uždarumas lemia, kad vis dar negalime pasiūlyti patrauklių programų užsienio kalba, o tyrėjams – gerų darbo sąlygų. Tai lemia, kad esame Europos Sąjungos statistinės lentelės apačioje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Bene kiekvienam negalavimui – po vaistažolę: žolininkas Lasinskas natūralių vaistų siūlo pasidairyti net ir savo kieme (7)

Neretas vos tik suskaudus galvai ar „sustojus“ skrandžiui griebiamės tabletės. Tačiau nemažai...

Dosnumas: artėjant rinkimams iš biudžeto rajono parapijoms išdalinta daugiau nei 180 tūkst. eurų (40)

Per pustrečių metų – nuo 2017-ųjų iki 2019-ų antrojo ketvirčio – Lazdijų rajono...

Pigi internetinė kamera ir tėvynės išdavimas: kiekvienas galime būti įdomūs vagims ar priešiškų valstybių žvalgybai (123)

Jei manote, kad jūsų telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje esantys duomenys niekam neįdomūs...

Jokubaitis: Lietuvoje yra pelkė, kur priešų ieškoma tik iš poreikio rietis (88)

Politinės partijos, siekdamos užgriebti didesnį rinkėjų ratą, vis labiau tolsta nuo savo...

Nesibaigianti televizijoje išgarsėjusios buvusios sinoptikės šeimos drama (94)

Iš televizijos ekranų daugeliui žinoma buvusi ilgametė sinoptikė Tatjana Kempi , kurią...

Priešvėžinėmis savybėmis pasižymintys produktai: bent keletas jų tikrai yra jūsų namuose (27)

Priešvėžinėmis savybėmis pasižyminti produktai nereiškia, kad, jei susirgote vėžiu, dabar...

Top 10: daugiausiai uždirbantys Eurolygos krepšininkai

Europos krepšinio klubai šią vasarą švaistosi rekordiniais pinigais, o tinklalapis...

Didžiausia Prancūzijos mįslė: kodėl karalius Liudvikas XIV išlaikė dvi juodaodes vienuoles? (8)

Prancūzijos istorija kupina intriguojančių paslapčių, kurių dauguma vis dar nėra atskleistos....

Gyvai / 1006 km lenktynėse įtempta kova: „Lamborghini“ ir „Porsche“ važiuoja glausdamiesi buferiais atnaujinta 18.10 (61)

Greta Palangos įrengtoje lenktynių trasoje jau 20-ąjį kartą prasidėjo „Aurum 1006 km...

Nebereikalingi drabužiai privertė sukurti populiarėjantį verslą: siuva iš senų medžiagos skiaučių (2)

Visi savo spintoje turime nebenešiojamų drabužių, nereikalingų medžiagos skiaučių. Dalis jų...