Ekonomisto vertinimas

Ekonomistas M. Dubnikovas teigė, jog peržiūrėjus deklaracijas, jas galima suskirstyti į kelias dalis.

„Viena dalis nestebina, tai yra esamų politikų deklaracijos, kuriose yra pateikiamos aiškios pajamos ir aiškiai sumokėti mokesčiai.

Na, o tokios įdomesnės deklaracijos yra Eduardo Vaitkaus, kuriose yra pakankamai daug turto – 400 tūkst. eurų, bet pajamų praktiškai nėra, mokėtojų mokesčių iš viso nėra.

Taip pat Igno Vėgėlės deklaracija yra įdomi, tai yra turtingo žmogaus deklaracija. Akivaizdu, kad yra turto už 1,5 milijono eurų. Ir virš 1 milijono eurų išduotų paskolų. Tai kažkiek stebina, nes susidaro įspūdis, jog žmogus verčiasi vos ne paskolų dalinimu.

Iš kitos pusės tai gali būti verslo struktūrinės investicijos, ar šeimos verslui paskolinti kažkokie pinigai. Manau, kad pats kandidatas čia galėtų pakomentuoti.

O kitų deklaracijos yra daugiau mažiau normalios, kai pinigai gaunami, mokesčiai mokami, turtas vidutiniškai siekia apie 300 tūkst. eurų, kas greičiausiai yra nekilnojamas turtas“, – įžvalgomis LNK vidurdienio žiniose dalijosi ekonomistas M. Dubnikovas.

Nustebinusios kandidatų pajamų ir turto deklaracijos tėra nuotrauka „už praėjusius metus“, kai nėra žinoma, ką jie dirbo, kaip uždirbo prieš tai, kalbėjo LNK vidurdienio žinių pašnekovas M. Dubnikovas.

„Turto buvimas manęs nestebina, nes tik viena deklaracija išsiskiria dideliu turtu – I. Vėgėlės. Bet mes žinome, kad jis yra teisininkas, advokatas. O kitų deklaracijoje tikrai nėra kažkokie baisūs turtai. <...> Tai nėra tie pinigai, kurie stebintų, jog žmogus, kuriam yra apie 50 metų, galėjo tai uždirbti“, – kalbėjo ekonomistas.

Marius Dubnikovas

Paklaustas, ar kai kurių kandidatų deklaracijas turėtų įvertinti VMI, M. Dubnikovas su tokia pozicija sutiko.

„Galbūt tai jie ir padaro. Tuo labiau, kad yra teikiama deklaracija ir VMI visus tuos duomenis turi. Iš kitos pusės sakyčiau, kad ir patys rinkėjai yra tas vertinimo mechanizmas. Gal prezidento rinkimuose tai nėra taip jau drastiškai išsiskiriantis dalykas, o kiti rinkimai, kurie artėja, tai pavyzdžiui Seimo rinkimuose, kai matysime pretenduojančius žmones, kurie neturi turto, pinigų. Ir ateina valdyti valstybės, kur spręs klausimus už milijardus ir mūsų visų likimus.

Manau, kad patys rinkėjai turėtų atidžiau pasižiūrėti į deklaracijas bent jau tų žmonių, už kuriuos planuoja balsuoti“, – LNK vidurdienio žinioms sakė ekonomistas M. Dubnikovas.

Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su M. Dubnikovu žiūrėkite čia:

Politologė kelia klausimus

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog kandidatų turto ir pajamų deklaracijose nurodoma iš kur jie tai sukaupė.

„Ar politikai sugeba skaidriai deklaruoti ir mums pateikti informaciją. Nes jeigu matai, kad žmogaus darbinė veikla buvo kažkokia, ką jis visose anketose pateikia, bet tada žiūri į jo sukauptą turtą, turimas lėšas. Ir jeigu matai, kad yra didelis neatitikimas, natūralu, kad kyla klausimas – o iš ko politikas gyvena. Nes tai yra galimas interesų konfliktas“, – Žinių radijo eteryje svarstė politologė R. Urbonaitė.

Ji kalbėjo, jog po to tenka keliauti ir peržvelgti politikams privalomas privačių interesų deklaracijas, kuriose prasideda neaiškumai.

„Mes kartais nematome labai didelės informacijos dalies“, – pažymėjo ji.

Rima Urbonaitė

MRU lektorė R. Urbonaitė teigė, jog sistema kai kurie kandidatai bando dengtis.

„Tačiau čia yra politikų valia ir iniciatyvos, kad būtų maksimaliai skaidrumo. Man atrodo, kad tereikia kartais labai paprastų dalykų. Pirma, kad politikai išskaidrintų savo deklaracijas iki tiek, kad mes elementariai matytume iš kokių šaltinių kokios pajamos yra gautos“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo politologė.

Visgi, pašnekovė pabrėžė, kad kai kurie kandidatai teigia, jog rinkėjai neturi teisės žinoti šios informacijos. O kai kurie kandidatai, kurie jau dalyvavo 2019 metų prezidento rinkimuose, šį kartą pateikė ir mažiau informacijos, teigė R. Urbonaitė.

„G. Nausėdos, I. Šimonytės anketos yra gerokai skurdesnės. Bet ten bent jau gali pažiūrėti, kas buvo anksčiau. O pavyzdžiui su I. Vėgėle yra visiškai neaišku. Nuėjus pažiūrėti, kokių įmonių akcininkas jis yra, su kokiomis įmonėmis jis yra deklaravęs tam tikrus ryšius. Iš deklaracijos niekaip negalėsite pasakyti iš ko sukauptas visas jo nemažas kapitalas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.