Vardija rizikas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi teigė, jog 2024-ieji metai bus tam tikra prasme prarasti – rinkiminė kampanija truks beveik visus metus.
„Tai sukelia tam tikrų rizikų. Viena vertus, tai neišvengiama, kadangi nesutampa kadencijų trukmė. Bet, kita vertus, kai tas sutapimas įvyksta, mes turime visus metus, kurie „išsimeta“ politinei dramai“, – sakė jis.
Politologas I. Kalpokas taip pat pabrėžė, jog keliuose rinkimuose dalyvaujantys politikai kelia tam tikrą kognityvinį disonansą.
„Viena vertus, tai sukelia tam tikro neaiškumo, turint omenyje, kad partijoms reikia pozicionuoti lyderius iš pradžių prezidento rinkimams, tada – Seimo rinkimams. Kartais pasidaro neaišku, koks tas pagrindinis pasiryžimas: mes matome kandidatus, agituojančius, kokie jie būtų geri prezidentai, kokie jie patys tinkamiausi šiai pozicijai.
Tada praeina keletas mėnesių ir jau tie patys, į prezidentus neišrinkti, debatuoja, kaip numanomi kandidatai į ministrus pirmininkus. Ir kokie jie ten geriausi. Kadangi nesutampa prezidento ir ministro pirmininko mandatas, nesutampa ir atsakomybių sritys. Taigi kognityvinis disonansas yra neišvengiamas“, – kalbėjo VDU politologas I. Kalpokas.
Delfi pašnekovas teigė, jog tai prideda ir papildomo nestabilumo.
„Ką mes matome ir dabar – prideda papildomų įtampų tarp aukščiausių valstybės vadovų. Ypač kai yra toks ideologinis, ir kartais atrodo, kad asmeninis, susipriešinimas. Kuomet tiek vienai, tiek kitai pusei geriausia strategija yra konfliktuoti, per tai mobilizuoti savo rėmėjus. Visi šie dalykai neišvengiamai sukelia problemų. O iš kitos pusės – tai natūrali politinio gyvenimo dalis, su kuria mes tam tikrais intervalais turime gyventi“, – įžvalgomis dalijosi VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Pirmus ženklus jau matėme
VDU politologo I. Kalpoko vertinimu, naujasis prezidentas kitąmet gali padaryti įtakos ir Seimo rinkimų rezultatams.
„Tikrai gali. Mes, ko gero, jau tam tikrų indikacijų matėme ir šiemet, prisimenant prezidento G. Nausėdos metinį pranešimą, kai buvo sakoma, kad „žmonės negali sulaukti, kol galės išsirinkti naują valdžią“.
Šitos linijos tikrai, manau, galima laukti tarp prezidento ir Seimo rinkimų, nepamirštant, kad prezidento G. Nausėdos santykis su opozicinėmis politinėmis jėgomis yra geresnis ir patogesnis idėjiškai nei konservatorių dominuojama koalicija“, – kalbėjo VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Visgi jis prisiminė, jog kadenciją pradėjęs prezidentas G. Nausėda dirbo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) burta koalicija ir premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybe. Šis darbas, anot I. Kalpoko, nepriminė medaus mėnesio.
„Bet buvo ir, ko gero, galima laukti šiuo atveju palankesnio žvilgsnio į esamą opoziciją. Ir asmenybiniai dalykai ten, galvojant apie G. Nausėdą, Ingridą Šimonytę ir Gabrielių Landsbergį, nevaidins paskutinio vaidmens, toli gražu“, – tikino politologas I. Kalpokas.
Šansas pratęsti kampaniją
VDU docentas, politologas I. Kalpokas kalbėdamas su Delfi dar pridūrė, jog negalima atmesti galimybės, kad Seimo rinkimų kampanija prasidės su prezidento rinkimų kampanija.
„Politinės jėgos, keldamos savo kandidatus, jau galvos ir apie parlamento rinkimus. Kitas dalykas – tam tikri kandidatai, kuriuos galima tikėtis pamatyti prezidento rinkimuose, bet kurie dar neturi savo fiksuotos politinės jėgos; čia apie Igną Vėgėlę galima galvoti.
Jeigu sėkmingai pasirodo prezidento rinkimuose, jie staiga tampa labai geidžiamais politiniais partneriais. Gali tada savo surinktą bagažą ir žmonių palaikymą persinešti į naują kampaniją – pratęsti prezidentinę, bet jau su naujais draugais Seimo rinkimuose“, – Delfi sakė VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Tokios progos nepraleis
VDU profesorius, politologas Lauras Bielinis taip pat sutiko, jog tokia rinkimų gausa kitąmet gali sukelti nepatogumų.
„Tam tikrų nepatogumų tai iš tikrųjų kelia: iš karto kelių valdžios šakų keitimasis reiškia savotišką nestabilumą. Prisitaikymas prie naujų pozicijų, naujų politikų įaugimas reikalauja laiko, tad tas nestabilumas kartais gali būti netgi pavojingas“, – teigė VDU profesorius, politologas L. Bielinis.
Delfi pašnekovas L. Bielinis taip pat sutiko, jog 2024 metais bus viena ilga rinkiminė kampanija. Pasak jo, kai kurie politikai, dalyvaudami prezidento rinkimuose, ruošis artėjantiems parlamento rinkimams.
„Taip būna visada. Labai naudinga tiems kandidatams, kurie tai daro, nors ir kainuoja. Dalyvavimas rinkimuose, pati rinkiminė kampanija tiesiogiai kainuoja pinigus, kainuoja ir energijos – visus resursus turi eikvoti.
Bet dalyvavęs prezidentinėje rinkiminėje kampanijoje tampi žinomas, matomas, apie tave visi kalba. Taigi Seimo rinkimuose turi didesnį šansą būti išrinktas, nes dalis balsuos dėl to, kad atpažins“, – kalbėjo L. Bielinis.
Jo teigimu, geriausias pavyzdys – buvusios Seimo narės, dabartinės europarlamentarės Aušros Maldeikienės dalyvavimas 2019 metų prezidento rinkimuose.
„A. Maldeikienė pareiškė, dalyvavo, gana garsiai tą darė, įspūdingai, nes tą ji sugeba. Bet įpusėjus kampanijai iš kovos pasitraukė. Buvo akivaizdu – ji pati žinojo, ko gero, aiškiai, jog laimėti rinkimų neišeis. Bet dalyvavimas rinkiminėje kampanijoje suteikė jai didžiulį žinomumą, kuris tapo resursu kitoje rinkiminėje kampanijoje į Europos Parlamentą (EP)“, – kalbėjo VDU profesorius, politologas L. Bielinis. Delfi pašnekovas pabrėžė, jog politikai tokios progos nepraleis.
Kiek gali reikšti savo nuomonę?
Paklaustas, ar naujai išrinktas prezidentas gali padaryti įtakos Seimo rinkimų rezultatams, VDU profesorius L. Bielinis teigė, jog bet kokia raiška turi būti subtili.
„Turime neužmiršti, kad tapus prezidentu turima atsisakyti savo partiškumo ir tapti politiku virš partijų. <...>. Dėl tos priežasties jo agitavimas už ką nors gali būti politiškai įtartinas. Bet simpatijų raiška visada įmanoma. To nepaslėpsi. Ji gali būti. Tik tą reikia daryti subtiliai, nes agituoti už kokią nors politinę partiją prezidentui būtų nekorektiška“, – kalbėjo politologas L. Bielinis.
Jo teigimu, po prezidento rinkimų naująjį šalies vadovą dalis visuomenės traktuoja kaip esminį autoritetą valstybėje.
„Galbūt jie perlenkia lazdą taip manydami, bet taip yra. Autoritetas gali tapti stipriu instrumentu rinkiminėje kampanijoje. Jeigu prezidentas išsakys savo nuomonę, tai dalis žmonių, kurie simpatizuoja jam, atras tą politinę jėgą, už kurią reikia balsuoti, nes prezidentas tai pasakys. Su prezidento nuomone susitapatina daugelis“, – teigė VDU politologas L. Bielinis.
Delfi primena, kad kitąmet prezidento rinkimai vyks gegužę, o Seimo – spalį.
