Taip pat, pasak jo, Šaltojo karo Rusija niekada ir nebuvo pabaigusi, todėl buvo tik laiko klausimas, kada Vakarų ir Maskvos santykiai paaštrės.
- Ar naujasis Šaltasis karas, apie kurį kalbate savo naujausioje knygoje, jau prasidėjo?
- Naujasis Šaltasis karas prasidėjo prieš daug metų. Tiesą sakant, nemanau, kad Šaltasis karas apskritai kada nors buvo pasibaigęs. Devyniasdešimtaisiais Rusija konfliktavo su kaimynėmis, o įvairiuose Rusijos valdžios sluoksniuose vyro antivakarietiškas požiūris. Padėtis pradėjo žymiai blogėti pastaraisiais metais, po V. Putino grįžimo atgal į Prezidento postą. Rusija pasinaudodama savo energetiniais ištekliais, pinigais bei propagandos kampanija bando įtikinti kaimynus, kad Rusija turi dominuoti kaimyninėse valstybėse. Tokia Rusijos politika nėra naujiena.
- Raginate žmones vakaruose pirkti lietuviškus produktus, kad padėtų Lietuvos ūkininkams ir verslininkams. Koks, Jūsų požiūriu, laukia smūgis?
- Rusijos sankcijos Lietuvai pridarys daugiau problemų nei Lenkijai, Latvijai ar kitoms valstybėms. Lietuvos verslo varomoji jėga yra eksportas į Rusiją. Tikiuosi, kad Vakarai pasinaudos dabartine situacija ir aktyviau pirks Lietuvos produkciją. Aš daugybę metų perspėju žmones nepirkti Rusijoje pagamintų prekių ir produktų, nes šios šalies verslas yra susietas su kriminaliniu režimu. Visada yra tikimybė, kad santykiai su Rusija pablogės. Dėl to šalis visada raginu diversifikuoti savo eksportą, nenukreipti jo tik į Rusiją. Tikiuosi, kad valstybės, kurias paveikė sankcijos, pasinaudos tuo kaip gera proga pakeisti savo ekonomikos profilį.
- Kas dabar laukia pačios Rusijos?
- Padėtis Rusijoje tik blogės. Putinas save spaudžia į kampą. Jis kuria Ukrainos ir Vakarų demono paveikslą. Putinas bando įtikinti, kad Ukrainą valdo fašistai, kurie žudo vaikus ir daro kitus žiaurius nusikaltimus. Tai nėra tiesa, bet Rusijos žmonės tiki šiuo melu. Putinui bus sunku ramiai pasitraukti, pasibaigus Ukrainos krizei. Jis gali imtis nešvarių darbelių Moldovoje ar net Baltijos šalyse. Bandyti taikyti ekonominį spaudimą Ukrainai. Bėda, kad kol Rusiją valdo Putino režimas, visada kils problemų.
- Suomijos ministras pirmininkas pareiškė, kad reikalaus kompensacijų, jei Rusijos ekonominės sankcijos padarys didelę žalą jų ekonomikai. Ar manote, kad Rusijos atsakas dar labiau suskaldys Europą?
- Kiekvienas verslas turi įvertinti riziką. Būtų neteisinga apkrauti mokesčiais kitas įmones tam, kad būtų kompensuoti praradimai įmonių, turėjusių verslo santykius su Rusija ir siekusių lengvų pinigų. Galimi trumpalaikiai reguliavimo pakeitimai, bet apskritai reikėtų vengti Rusijos rinkos, kuo mažiau Europa turi priklausyti nuo Rusijos. Tai sudėtinga padaryti, bet Europa turi šią pamoką išmokti.
- Prasidėjus Ukrainos krizei nemaža dalis nesuprato, kas vyksta ir neįvertino V. Putino režimo grėsmės. Ar, Jūsų nuomone, šis požiūris keičiasi po Malaizijos lėktuvo katastrofos?
- Šie įvykiai nepažadins Europos, kad ji galutinai suprastų su kuo turi reikalą. Geros naujienos, kad Ukrainos pajėgos įveikia sukilėlius, bet Ukraina susiduria su kitomis problemomis. Šalyje – ekonominė krizė, todėl reikia valstybei iš naujo atgaivinti valstybės politiką, spręsti, kaip visoje šalyje įveikti ekonominius sunkumus. Vakarai turi padėti Ukrainai įveikti šias problemas. Tačiau nesu tikras, ar tam yra pasirengęs Briuselis. Taip pat abejoju, ar Nato supranta, kad saugumo padėtis Baltijos šalyse pasikeitė ir kad joms iškilo didelė grėsmė. Nežinau, ar Europos Komisijoje yra lyderių, gebančių įveikti šias problemas. Esu nusivylęs ir Amerikos pozicija dėl įvykių Ukrainoje. Nemanau, kad Barakas Obama nori įsitraukti į Europos saugumo problemas.
Žvelgiant iš trumpalaikės perspektyvos naujienos iš Ukrainos – geros, bet, žvelgiant giliau, nuotaikos labai pesimistinės.
- Rusijos „taikdariai“ Ukrainoje – kita didelė grėsmė. Ar vakarų šalys gali ką nors padaryti, kad Rusijos „taikdariai“ neįsiveržtų į Ukrainą?
- Rusijos taikdariai yra ir Pietų Osetijoje bei Abchazijoje. Šią taktiką Rusija įvaldžiusi labai gerai. Neturėtume jai leisti ir toliau siųsti taikdarius. Juos atskirti gali būti labai sudėtinga, kai keliauja pagalba per humanitarinius koridorius. Priversti Rusija atsitraukti iš Ukrainos yra sudėtinga užduotis, patikrinanti Europos ryžtingumą.
- Koks bus V. Putino sekantis žingsnis?
- Putinas ir toliau laikysis agresijos ir represijų politikos ir toliau ją bandys skleisti prieš užsienio valstybes. Putinas nebeklauso kitų asmenų, pavyzdžiui finansų ministro. Putino aplinka suinteresuota, kad padėtis Vakaruose blogėtų. Jis tikisi, kad Vakarai ne laimės, o pralaimės, todėl ir toliau stengiasi juos silpninti. Net jei ir Putinas būtų nustumtas į šalį dėl įvykių Ukrainoje, kad neva tai jis nesiėmė ryžtingų žingsnių, vis tiek Rusijos laukia liūdna ateitis. Rusija galiausiai taps izoliuota ir nestabilia.