Septyniolikmetė Milita laukia akirmikos, kai gaus vakciną nuo koronaviruso. Ir dar labiau laukia, kai gaus Galimybių pasą. Be jo ji galės sėdėti tik lauko kavinėje, o paskiepyti tėvai – viduje.
„Jeigu galimybė būtų skiepytis, tikrai tai padaryčiau. Ir norėčiau gauti imuniteto pasą, kad atsivertų daugiau galimybių kurs nors nueiti, praleisti laiką“, – LNK sakė moksleivė Milita.
O vilnietė Ugnė augina dvi mažametes dukras. Moteris sako, kad apie vaikų skiepijimą informacijos ji pasigenda. Bet jei tik būtų galimybė ir išgirstų ekspertų patarimus, mergaitės skiepytų.
„Tai priklausytų nuo to ekspertinio vertinimo. Aš asmeniškai esu nusiteikusi skiepyti savo vaikus, jeigu žinočiau, kad tai yra geriausias sprendimas tiek jiems, tiek mūsų šeimai, tiek visai visuomenei. Bet iš kitos pusės žinau, kad yra tėvų, kurie turi visai kitokią nuomonę“, – aiškino Šeimų asociacijos valdybos narė Ugnė Gudžinskaitė.
Moteris džiaugėsi, kad vaikai gaus galimybių pasą, tačiau taip pat prideda, kad paaugliai nuo 16 metų tam tikrą laiką paliekami tarsi pilkojoje zonoje.
„Manau, kad didžiausia motyvacija vakcinuotis ir yra Galimybių pasas. Nežinau ar yra teisingas sprendimas, kad atversime tas kavines vaikams, nei mokyklas. Nes paauglių ir vaikų psichinė, emocinė ir net fizinė sveikata yra labai kritusi būtent dėl mokyklų uždarymo“ , – aiškino U. Gudžinskaitė.
Vyriausybės sprendimu Galimybių pasas įsigalios gegužės 24 dieną, pasas bus suteikiamas žmonėms, kurie yra persirgę koronavirusu, pasiskiepiję nuo šios ligos, arba yra pasidarę testą, kurio rezultatas yra neigiamas. Galimybių pasas taip pat bus suteikiamas vaikams iki 16 metų. Skiepai nuo 16 metų ir vyresniems numatyti nuo gegužės 31 dienos.
„Vienas pagrindinių mūsų tikslų yra mokinius kuo greičiau sugrąžinti į mokyklas. Šiuo atveju, jei pagrindinis tikslas bus šis, tada reikėtų skiepyti. Kaip ir abiturientai dabar skiepijami, jie tiesiog tampa prioritetine grupe“, – LNK sakė Nacionalinio vėžio instituto imunologas Marius Strioga.
„Pfizer/BioNTech“ gamintoji vakcina skiepijami asmenys nuo 16 metų. Sulaukę 18 metų gali būti skiepijami „Modernos“ bei „AstraZenecos“ vakcinomis.
Paauglių skiepijimui nuo 16 metų pritaria ir infektologai.
„Viena vertus, mes kalbame, kad dabartinio etapo tikslas yra visuomenės imuniteto formavimas. O tai reiškia, kad visi visuomenės nariai turi turėti galimybę prisidėti prie visuomenės imuniteto formavimo, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus jie yra“, – aiškino Vilniaus universiteto (VU) profesorius, infektologas Vytautas Usonis.
Kanada trečiadienį tapo pirmąją valstybe, leidusia „Pfizer/BioNTech“ gamintojų vakcina skiepyti 12 metų ir vyresnius vaikus. Ar yra daugiau šalių, kurios skiepys vaikus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nežino.
„Nežinau to skaičiaus, negaliu jums atsakyti, kiek šalių vakcinuoja nuo 16 metų. Tiesios tos vakcinos gamintojo leidžiamos rekomendacijos leidžia tai daryti nuo 16 metų“, – žurnalistams teigė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
„Nebuvo stebėta jokių šalutinių poveikių ar kažkokių kitų saugumo parametrų, kurie neatitiktų jau žinomų. Kadangi pastebėtas efektyvumas pagal pagreitintą tvarką, yra protingas sprendimas taip elgtis. O Izraelis nuo pat pradžių nuo 16 metų skiepijo“, – sakė M. Strioga.
Visgi, apie dar jaunesnių vaikų skiepijimą Lietuvoje kol kas valdžia nekalba.
„Kiek žinau tai nėra numatyta nei vienos vakcinos registracijos dokumente galimybė skiepyti vaikus, jaunesnius nei 16 metų. O kol tai nėra padaryta, apie tai nėra net kalbos“, – LNK sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pranešama, kad Jungtinės Amerikos valstijos kitą savaitę turėtų leisti skiepyti „Pfizer/BioNTech“ gamintoji vakcina 12–15 metų vaikus.
