Paskutinės savaitės pandemijos duomenys džiugiai nenuteikia, laidoje „Delfi rytas“ sakė V. Zemlys–Balevičius.
„Žiūrint į skaičius, mes praėjusią savaitę turėjome 7 procentų augimą. Tai nieko gero. Nes jei mes norėtume kalbėti apie epidemijos suvaldymą, tai mes turėtume matyti, kad skaičiai pradeda kristi. (…) Mums reikia kritimo, o vis dar turime lėta augimą, tai nėra gerai“, – sakė jis.
V. Zemlys–Balevičius teigė, kad truputį džiugina vakcinacijos tempai.
„Kadangi atėjo daugiau naujų dozių, jis įsibėgėja. Tai žiūrint į ateitį vakcinacijos efektas nėra toks drastiškas, koks buvo su apribojimais. Kai kas savaitę stebėjome kritimus po 20 procentų. (Vakcina, aut. p.) eliminuoja galimus viruso nešiotojus, bet tai daro ne taip greitai. Staigaus kritimo mes nematysime. Tai tikriausiai bus pakilimas, o tada sulėtės, po truputį mažės“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė duomenų mokslininkas.
V. Zemlys–Balevičius teigė, kad naujų atvejų augimas turėtų būti siejamas su karantino atlaisvinimais.
„Kaip virusas plinta? Per kontaktus. Visada yra dviejų veiksnių balansas: kas mažina plitimą, o kas didina. Kas mažina – kontaktų mažinimas, vakcinavimas, kontaktų nustatymas. Kontaktų ribojimas, deja, nelabai veikia. Mes turime atlaisvinimus, žmonės maišosi“, – sakė jis.
V. Zemlys–Balevičius teigė, jog kontaktų atsekimas vis dar neveikia 100 procentų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) neatseka visų per parą naujai nustatytų atvejų.
„Kas dar ženkliai galėtų padėti – tai vakcinavimas bent pirma doze, neskiepyti antra doze. Nes dabar iš skaičių matome, kad pusę vakcinų naudojame antrai dozei. Tai reiškia, kad žmonės yra pilnai vakcinuoti, bet mes nepaskiepijame tų, kurie neturi jokios apsaugos. Dalinė apsauga jau leistų apsaugoti nuo sunkių atvejų ir hospitalizacijos. O dabar tai mums ir yra problema. Kadangi mes to nedarome, tas augimas ir nestoja“, – sakė jis.
Laidos pašnekovas pažymėjo, kad kas savaitę Lietuva gauna vakcinos, kuri apsaugotų apie 7 procentus gyventojų. Todėl anot jo, dabar reikėtų stengtis bent pirma doze paskiepyti kuo daugiau žmonių.
„Tai jei vakcinuotume tik pirma doze, per 4 savaites galėtume paskiepyti vos ne 30 procentų populiacijos. Ir per mėnesį turėtume apie 60 procentų žmonių su pirma vakcinos doze turėtume. Kas jau turėtų ženkliai prisidėti prie sumažėjimo. Bet kadangi mes to nedarysime, ir tikriausiai naudosime ir antrą dozę, tikriausiai vakcinavimo greitis bus 3 procentai per savaitę. Tai paskiepysime 12 procentų populiacijos per gegužės mėnesį. Atitinkamai bus žmonių su pirma vakcinos doze bus apie 42 procentus. Tai, deja, efektas bus atitinkamai mažesnis“, – sakė V. Zemlys–Balevičius.
„Šita strategija išbandyti realybėje, ji pasiteisino. Ekspertų taryba irgi pasakė, kad viskas tvarkoje. Tai kodėl jos nepanaudojus“, – klausimą kėlė jis.
Duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius tikino, jog iki šiol nėra aišku, kokios veiklos šiuo metu kelia didžiausią grėsmę.
„Čia yra mano skaudžiausia vieta. Nes norint nustatyti tas vietas reikia rinkti duomenis ir su jais dirbti. Tai šito nei praėjusi, nei ši Vyriausybė, deja, nepajėgė padaryti. Tam reikia dirbti su duomenimis, nes Statistikos departamentas padarė visai neblogą duomenų rinkinį, kuriame seka įmones, kuriose susirgimų skaičius yra didesnis nei visoje populiacijoje. Tai tokio pobūdžio eksperimentų, lentelių ir aktyvaus darbo reikėtų dar 20, kad būtų galima aktyviai tai daryti. Bet tam kompetencijų NVSC neturi, reikia į jas investuoti“, – sakė laidos pašnekovas.
Jis teigė, kad per 4 mėnesius situacija nelabai ir pasikeitė. Svarstant, ką reikėtų uždaryti yra remiamasi svarstymais, o ne konkrečiais duomenimis.
„Kadangi tas darbas nėra daromas, mes neturime tų duomenų, sprendimai vėl bus priimami pagal pasvarstymus. Ir pagal kiekvieno iš mūsų įsitikinimus, baimes, kurios ne visada yra pagrįstos realybe“, – aiškino V. Zemlys–Balevičius.
Duomenų mokslininkas priminė, kad pristatytas 4 karantino scenarijų planas turėjo veikti ir atgaline tvarka – situacijai prastėjant, kai kurios veiklos duris turėtų užverti.
„Mes tą ribą Vilniuje seniai esame peržengę, nuo kada turėtų įsijungti apribojimai. Tai dabar klausimas toks – ko reikia, kad tie apribojimai įsijungtų. Čia jau atsakyti turėtų Sveikatos apsaugos ministerija – kada apribojimai įsijungtų. Bet panašu, kad politinės valios įjungti apribojimus, deja, mes neturime. Tai jų nebus, tas savaime yra problema. Sąmoningumas yra tam tikras, o Lietuvoje žmonės laikosi, kai yra paskatinimas arba baimė, kad kažkas įvyks. O kai visa populiacija žino, kad apribojimų nebus, tada kam papildomai saugotis? Juk nieko neįvyks blogo“, – ironizavo laidos „Delfi rytas“ pašnekovas.
„Mes pasitikime tik vakcinavimu, laukiame gerų orų ir kad virusas po truputį pradės trauktis“, – sakė duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
