„Trijų jūrų viršūnių susitikimo metu buvo priimta deklaracija, kuri, tikiuosi taps postūmiu judėti į priekį visose prioritetinėse srityse. Deklaracijoje išreiškėme tvirtą įsipareigojimą pamatiniam Trijų jūrų iniciatyvos tikslui: stiprinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant atsparesnės Europos ir stipresnės transatlantinės partnerystės“, – ketvirtadienį Valdovų rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą
Pasak šalies vadovo, Trijų jūrų iniciatyvos vadovai taip pat vieningai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą. Šalys savo ruožtu pasveikino Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES).
„Viršūnių susitikime taip pat vieningai pasmerkėme Rusijos karą prieš Ukrainą ir išsakėme nenuilstamą paramą prieš agresorių kovojančiai valstybei. Sveikiname EVT sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES. Tolesnė ES plėtra yra būtina mūsų regiono stabilumo ir klestėjimo sąlyga“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad iniciatyva sveikina ir Tarptautinio transporto forumo įsteigtą bendradarbiavimo ir paramos Ukrainai grupę.
„Ši platforma padės stiprinti praktinį bendradarbiavimą, atkuriant Ukrainos transporto ir komunikacijų sektorių. Kviečiame visas suinteresuotas šalis prisijungti prie šios grupės ir padėti Ukrainai“, – sakė šalies vadovas.
Japonija – nauja strateginė partnerė
Pasak G. Nausėdos, Japonija šiame susitikime oficialiai tapo naująja Trijų jūrų iniciatyvos šalių strategine partnere.
„Trijų jūrų iniciatyvos šalių lyderiai pritarė naujos strateginės partnerės – Japonijos prisijungimui. Sveikiname Japonijos apsisprendimą, nes jis padės iniciatyvai stiprinti ryšius su globaliomis tiekimo grandinėmis bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu“, – tikino jis.
Ketvirtadienį Vilniuje vyksta Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas bei verslo forumas, kuriame tikimasi sulaukti dešimties užsienio valstybių vadovų. Į renginį atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Trijų jūrų iniciatyva siekiama skatinti spartesnį Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono vystymąsi ir bendradarbiavimą, didinant dalyvaujančių šalių tarpusavio ryšius transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse. Taip pat norima stiprinti ES sanglaudą bei transatlantinius ES ir JAV ryšius.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios šalys Ukraina ir Moldova.
Nausėda: siūlysime keisti įstatymą siekdami geresnio finansinio pagrindo gynybos pramonės įmonėms
Prezidentas sakė, kad Seimui teiks Valstybės skolos įstatymo pakeitimus, kuriais sieks sudaryti finansinį pagrindą gynybos pramonės įmonėms. Jis pabrėžė, kad pasiūlymas bus teikiamas artimu metu, aptarus jį su teisininkais.
„Mūsų valstybės skola sudaro apie 40 proc. BVP. Tuo metu garantijos sudaro tik apie 2 proc. Jeigu pakeistume Valstybės skolos įstatymą, galėtume atpalaiduoti galimybes išleisti daugiau garantijų ir tokiu būdu sudaryti finansinį pagrindą mūsų gynybos pramonės įmonėms“, – ketvirtadienį Valdovų rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
„Manau, kad tai būtų savalaikis sprendimas. Dar kartą jį aptarsime su teisininkais ir tokį pasiūlymą teiksime Seimui“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas paminėjo, kad toks papildomas finansavimas leistų sustiprinti Lietuvos ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimą.
„Manau, kad tikrai šiame etape mes turime ieškoti visų priemonių ir galimybių padėti mūsų draugams, nes jiems pagalbos reikia šiandien. Ir tą pagalbą esame pasirengę suteikti. Ir yra plati gyventojų parama, kuri mus skatina priimti sprendimus ir padėti Ukrainai“, – sakė jis.
ELTA primena, kad krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
A. Duda: užpuolimo atveju Lenkijos kariuomenė suteiktų paramą Lietuvai
Po kilusių diskusijų dėl premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimų apie esą egzistuojančias teisines kliūtis, ribojančias lenkų kariuomenės pagalbą Lietuvai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tikina neįsivaizduojantis scenarijaus, kai karo atveju kaimyninei valstybei nebūtų suteikta karinė parama.
„Man yra sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad Lietuva užpuolimo atveju nesulauktų pagalbos iš NATO, taip pat ir Lenkijos. Kalbu apie karinę pagalbą. Lenkijos kariuomenė ateitų ginti Lietuvos“, – LRT televizijai ketvirtadienį teigė A. Duda.
Pasak Lenkijos vadovo, nors nėra kalbama apie karinio lygmens situacijas, dėl abipusės paramos susitarti galima.
„Tiek Lietuva, tiek Lenkija yra NATO narės. Yra aiškus 5-asis straipsnio įsipareigojimas. Jeigu šis kolektyvinės gynybos įsipareigojimas būtų sulaužytas, tai būtų katastrofa ir tai iš tiesų reikštų Aljanso subyrėjimą“, – pabrėžė jis.
„Klausimas kyla dėl kitų situacijų, kurios kelia nerimą, bet dar nesukeltų 5-ojo straipsnio aktyvavimo. Tie klausimai turi būti išspręsti dvišaliu būdu tarp mūsų šalių, tarp mūsų vyriausybių, nes galima susitarti dėl abipusės paramos“, – pridūrė A. Duda.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.
Vėliau Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Kovo pradžioje Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat patvirtino, kad Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas.
