aA
Didžiojoje galimos teisėjų korupcijos byloje – gana netikėtas posūkis: daugiausiai įtarimų dėl teisėjų papirkimo ir prekybos poveikiu sulaukęs garsus sostinės advokatas Drąsutis Zagreckas nutarė bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais ir šiems jau davė itin išsamius parodymus apie bendravimą ne tik su klientais, kurie siekė sau palankių ir neteisėtų sprendimų teismuose, bet ir teisėjais, kurių papirkimu jis yra įtariamas.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

DELFI žiniomis, D. Zagreckas ne kartą buvo apklaustas ne tik Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pastarosiomis apklausomis siekiama užtikrinti parodymų patikimumą ateityje, jeigu įtariamasis persigalvotų ir nutartų pakeisti savo poziciją.

Advokato apklausa įnešė sumaišties teisininkų bendruomenėje – paprastai baudžiamojon atsakomybėn patraukti advokatai vengia atsakinėti į teisėsaugos pareigūnų klausimus, visais būdais stengiasi išvengti gresiančių neigiamų padarinių ir tikisi, jog teisme bus išteisinti dėl pateiktų kaltinimų.

Šaltinių teigimu, bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais D. Zagreckas nutarė gavęs galimybę susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų bei po pokalbių su tyrėjais – esą suprato, kad šie turi pernelyg daug slapta surinktos informacijos, kurios niekaip negalės paneigti. Tai – ne tik telefoniniai įrašai ar pokalbiai teisėjų kabinetuose ir advokato kontoroje.

Didžiojoje korupcijos byloje – jau 100 nusikaltimų: teisėjų papirkimu įtariamas advokatas nutarė nebetylėti
© DELFI montažas

Gali būti, kad daugiausiai įtarimų korupcijos byloje sulaukęs D. Zagreckas tikisi sušvelninti savo atsakomybę. Tiesa, Baudžiamajame kodekse yra numatyta galimybė įtariamąjį atleisti nuo atsakomybės, jeigu šis bendradarbiauja su teisėsauga ir sutinka padėti atskleisti savo ir kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Ar ši nuostata galėtų būti taikoma teisėjų papirkimu įtariamam advokatui, paaiškės tik baigus itin didelės apimties ikiteisminį tyrimą.

Tuo metu galimą korupciją teismų sistemoje tiriantys pareigūnai tyrimo veiksmų nekomentuoja, iki šiol jie atlieka intensyvius procesinius veiksmus – STT atstovė Renata Endružytė sakė, kad šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukti 49 asmenys, iš kurių – 8 teisėjai ir 6 advokatai. Anot jos, šiuo metu pareigūnai jau tiria net apie 100 nusikalstamų veikų.

Įtariamųjų sąraše – ir advokatų bei teisėjų padėjėjai. Daugelis jų taip pat sutiko bendradarbiauti su pareigūnais – išsamios jų apklausos taip pat buvo atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėjus.

Tuo metu kai kurie įtariamieji, tarp jų – ir teisėjai, vis dar vengia atsakinėti į klausimus. Arba – kategoriškai neigia jiems mestus kaltinimus, vieni sako, kad kalbėdami apie nagrinėjamų bylų baigtį esą tik juokaudavo.

Advokatas Drąsutis Zagreckas
Advokatas Drąsutis Zagreckas
© DELFI

Pareigūnai yra žadėję, kad baudžiamoji byla teismui turėtų būti perduota ne anksčiau kaip metų pabaigoje, tačiau tyrimui išsiplėtus gali būti, jog šis terminas užsitęs. Be to, iki šiol atliekami įvairūs procesiniai veiksmai – neatmetama galimybė, kad taip pat išsiplės ir įtariamųjų ratas.

Spalvinga asmenybė

Advokatas D. Zagreckas šiuo metu jau nesiverčia advokato praktika, dar tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo suimtas, jo atstovas Lietuvos Advokatūrai pateikė prašymą laikinai, bet neterminuotai sustabdyti jo kaip advokato veiklą. Kiti įtariamieji advokatai nuo pareigų nenušalinti, nes esą nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis.

D. Zagreckas įvairiose bylose baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis gina nuo 1998 m. Jam pareikšti įtarimai mažiausiai dėl 12 nusikalstamų veikų padarymo, sunkiausi yra susiję su galimu teisėjų papirkimu ir prekyba poveikiu. Įtariama, kad ilgametę darbo patirtį turintis advokatas palaikė draugiškus ryšius su aukščiausių instancijų teismų teisėjais ir esą net galėjo būti tas, kuris su jais susitardavo dėl nusikaltimais kaltinamiems asmenims naudingų sprendimų priėmimo. Maža to, net užsimenama, kad advokatui galėjo būti atviros daugumos teisėjų kabinetų durys.

Dar prieš sulaikymą advokatas viešai pasakojo, kad nuėjęs į Lukiškių kalėjimą pasimatyti su vienu savo klientu sužinojo, jog jo darbiniame lagaminėlyje yra įmontuota slapta sekimo ir pasiklausymo aparatūra – blakė su SIM kortele ir kitais techniniais priedais. Tai esą užfiksavo kalėjimo pareigūnai, advokato lagaminėlį patikrinę rentgeno aparatu. Apie tai D. Zagreckas informavo Lietuvos advokatūros vadovybę, o po kelių dienų kartu su kitais korupcija įtarimais asmenimis buvo sulaikytas.

D. Zagreckas buvo ilgiausiai teismo sprendimu suimtas teisininkas, tačiau į laisvę buvo paleistas anksčiau nei baigėsi suėmimo terminas. Anksčiau į laisvę ir advokatė Giedrė Cimbolienė, kuriai šis patikėjo dėl didelio kontrabandos kiekio suimto vilniečio Marijano Taraškevičiaus gynybą teisminiuose procesuose. Būtent M. Taraškevičiaus namuose anksčiau pareigūnai buvo užfiksavę draudžiamus susitarimus, kaip papirkti dabar jau nuteistą Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną. Taip pat M. Taraškevičiaus namuose įrašyti pokalbiai įklampino advokatą Sigitą Juodelį. Advokatė G. Cimbolienė yra buvusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos padėjėja, ją teismo darbuotojai dažnai matydavo teisėjų kabinetuose tada, kai ši jau užsiėmė advokato praktika. Šaltiniai užsimena, kad ir G. Cimbolienė galėjo sutikti bendradarbiauti su teisėsauga.


Nors teisėsauga iki šiol neatskleidžia, pas kuriuos teisėjus kratų metu buvo rasti 200 tūkst. eurų ir ar šie pinigai galėjo būti gauti kaip galimi kyšiai, šaltiniai teigia, kad didžiausios pinigų sumos surastos pas civilines bylas nagrinėjusius teisėjus. Taip pat neskelbiama informacija ir apie bylas, kurios domino baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis, tik užsimenama apie istoriją Klaipėdoje, kai vienas asmuo prisiėmė kaltę už kitą ir sutiko būti nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kokaino kiekiu.

Tyrime taip pat minima ir garsioji Druskininkų Vijūnėlės dvaro istorija, už kurią buvo sutartas sumokėti 50 tūkst. eurų kyšis. Šį pastatą visų instancijų teismai buvo nurodę nugriauti, tačiau teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, o teisme atsirado nauja byla, kurioje buvo prašoma stabdyti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir leisti rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį, suderinus rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus teisės aktų nustatyta tvarka, optimaliai atitinkančius Druskininkų miesto rekreacinių zonų infrastruktūros vystymo poreikius. Šią bylą turėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, tačiau prieš pat nagrinėjimą jis nusišalino. Tuomet byla dėl proceso atnaujinimo buvo perduota kitam teisėjui, tačiau jis prašymo netenkino.


Šiuo metu ši byla perduota Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šaltinių teigimu, pareigūnai įtaria, kad būtent dėl vadinamosios Vijūnėlės dvaro bylos Vilniaus apygardos teismo teisėjas H. Jaglinskis esą galėjo gauti 40 tūkst. Eur, tačiau vėliau vis dėlto šiuos pinigus galimai grąžino. O vėliau Vijūnėlės dvaro byla atsidūrė LAT – trijų teisėjų kolegija dar lapkritį priėmė kasacinį skundą.

Pareigūnai įtaria, kad prie šios bylos pirštus galėjo prikišti ir ilgametis šio teismo teisėjas Egidijus Laužikas, nors jis jokiame oficialiame šios istorijos puslapyje nėra minimas. Buvusiam Teisėjų tarybos, kuri atsakinga už visus Lietuvos teisėjus, pirmininkui yra pareikšti įtarimai dėl kyšio paėmimo ir prekybos poveikiu – taip pat įtariama, kad teisėjas vieno pokalbio metu savo senam pažįstamam bičiuliui pažadėjo pasidomėti viena baudžiamąja byla.

Teisėjo ir jo bičiulio pokalbį STT agentai užfiksavo ir slapta įrašė vienoje sostinės kavinėje. Greičiausiai būtent dėl šios bylos STT jau apklausė du LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus. Taip pat korupcijos byloje buvo sulaikytas ir baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo padėjėjas Aringas Kartanas, kurio motina taip pat dirba galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančiame teisme. Ji atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų.


Aiškėja, kad teisėjus ir advokatus klampina pernelyg atviri, bet kartu – ir kai kurie labai dviprasmiški pokalbiai. Juos korupcijos bylą tiriantys pareigūnai įrašė ne tik teisėjų darbo vietose, bet ir įvairiose kavinėse, taip pat fiksuoti advokatų pašnekesiai jų kontorose ir telefonu.

Nepatvirtintais duomenimis, įtardami galimą korupciją pareigūnai ryžosi net įrašinėti jų pokalbius su klientais – ir ne tik advokatų kontorose, bet esą net ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Daugiausiai „dėmesio“ slapto tyrimo metu sulaukė advokatas D. Zagreckas – patyręs teisininkas, galima sakyti, buvo tas „pilkasis kardinolas“, kuris spręsdavo reikalus su teisėjais.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis po įtariamųjų korupcija sulaikymo net nevyniojo žodžių į vatą: „Advokato kontoroje buvo prekiaujama teisingumu“.

Teisėsauga yra užfiksavusi daugybę D. Zagrecko susitikimų su teisėjais – tiek su baudžiamojon atsakomybėn patrauktais Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje dirbančiais Viktoru Kažiu ir Valdimaru Bavėjanu, tiek su tame pačiame pastate įsikūrusio Vilniaus apygardos teismo teisėjais, kurie nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vieno pokalbio metu advokatas net vienam iš įtariamųjų teisėjų nurodė, kur yra žemesnės instancijos teismo teisėja, su kuria reikėjo pakalbėti dėl nagrinėjamos bylos.


„Taigi sėdi apačioj kavinėje“, – turėdamas omenyje teismo patalpose esančią kavinę „Temidė“, teisėjui rėžė advokatas.

Be to, advokatas palaikė draugiškus ryšius su Klaipėdos advokatu Aivaru Surbliu – šio teisininko pavardė buvo minima Klaipėdoje tiriamoje baudžiamojoje byloje, kai buvo planuojama sunkiai sutrikdyti dviejų policijos pareigūnų sveikatą. Šis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau po korupcijos skandalo nutarta jį atnaujinti – prokurorai teigė, kad buvo gauta reikšmingos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, kurios anksčiau net nebuvo žinomos.

Šioje byloje minimas ir kontrabandos karaliumi tituluojamas ir šiuo metu dėl neteisėto akcizinių prekių gabenimo teisiamas Vilius Karalius, anksčiau vedęs Lazdijų teismo pirmininko dukrą. V. Karalių esą taip pat klampina atviri pokalbiai – vieno susitikimo metu jis advokato domėjosi, ar būtų įmanoma pagelbėti šiuo metu teisiamam savo bičiuliui.

Nenorėdami pakenkti šiuo metu intensyviai atliekamam ikiteisminiui tyrimui pareigūnai kol kas nėra linkę dalintis informacija, kurią jiems pavyko užfiksuoti, tačiau neoficialiai užsimenama, kad galimų įtariamųjų sulaikymai vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje dar nesibaigė – antrankiai gali būti uždėti ne tik advokatams, bet ir teisėjams. O jeigu taip ir nenutiks, informacija apie nederamus jų santykius turėtų būti perduota teismų savivaldos vadovybei.


Kol kas nėra žinoma, kiek laiko tęsėsi pareigūnų tyrimas, tačiau DELFI šaltiniai užsimena, kad pareigūnai tiria per pastaruosius metus – ir ypatingai per pastarąjį pusmetį – galimai padarytas nusikalstamas veikas. Kai kurios jų esą buvo baigtos prieš pat sulaikymo operaciją.

Tiriant galimą korupciją Generalinė prokuratūra ir STT buvo sulaikiusi 49 asmenis – tyrimas atliekamas dėl stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje.

Prezidentės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją E. Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus V. Kažį ir V. Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją H. Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską.

Teisėjai turi didelę 24–37 metų darbo patirtį, jie daugybę metų nedarė karjeros, todėl specialiųjų tarnybų pareigūnai neturėjo pagrindo tikrinti jų ryšių su nusikalstamu pasauliu.

Korupcijos byloje sulaikyti šeši advokatai, įtariami papirkimu, tarpininkavimu paperkant ir kitomis nusikalstamomis veikomis – D. Zagreckas, R. Mikliušas, G. Cimbolienė, A. Surblys, Marius Navickas (praktikuojantis Klaipėdoje), Gintaras Ruseckas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjas A. Kartanas, kiti teisininkai bei asmenys.

Įtarimai yra pareikšti ir Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, jo patarėjui Aivarui Kadziauskui, taip pat Vijūnėlės dvaro savininkui Žilvinui Poviloniui.


STT ir prokurorai anksčiau pranešė, kad sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse: įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur.

Pareigūnai neskelbia, ar yra užfiksavę kyšio perdavimus.

Generalinis prokuroras E. Pašilis yra sakęs, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.

„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas, – teigė E. Pašilis. – Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“

„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai, – jam antrino STT direktorius Žydrūnas Bartkus. – Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas.“

Galimas nusikalstamas veikas tiria penkių prokurorų grupė, trims jų yra suteiktas specialiojo prokuroro statusas. Pažymima, kad kol įtariamųjų kaltės neįrodė teismas, jie yra laikomi nekaltais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(156 žmonės įvertino)
4.4615

Top naujienos

Užkalnis. Nebesvarbu, kas bus prezidentas (16)

Jau daugiau nei savaitę Lietuva gyvena nuostabiai kaip niekada. Gal kažką gerai darė išeinanti...

Nausėdos susitikimo su Pačėsu paslaptis: pokalbio versijos skiriasi (94)

Ne tik Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus tarpininkavimo ir paramos prašė...

Audronė Dautartienė – netipinė šeimos gydytoja: taiko specifinius gydymo būdus ir sutaiko šeimas

„Daktarė iš didžiosios raidės. Daktarė, kuri išmano savo darbą. Daktarė, pas kurią norisi...

Dešros nori brangti, bet negali įvardino, kada bus kainų šuolis (68)

Lietuvos mėsos perdirbėjai šoke – kiaulienos kainoms sparčiai kopiant į viršų prekybos...

Beprecedentis įvykis: „Marijos radijuje“ Vytauto Landsbergio interviu buvo cenzūruotas ir užblokuotas (604)

Profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, jo interviu „Marijos radijui“ buvo cenzūruotas ir...

Gyvai / LKL pusfinalis Klaipėdoje: „Neptūnas“ – „Rytas“ (18)

Trečiadienį 18.50 į pirmąjį „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos mūšį Klaipėdoje kyla vietos...

Amerikiečių analitikai įvertino Kremliaus ginkluotę gegužės 9-osios parade (84)

Nepaisant to, jog technika smarkiai pasenusi, o ir gamybos bazė kaip reikiant šlubuoja, Rusijos...

Visoje Europoje daugybę metų ieškotas žmogžudyste įtariamas lietuvis pagaliau sučiuptas (38)

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas trečiadienio pavakarę pranešė, kad...

Jei norite gauti darbą, niekada nesakykite šių dalykų (12)

Dauguma žmonių žino, kaip svarbu prieš darbo pokalbį pasiruošti tai, ką reikia kalbėti,...