Jo vertinimu, protesto elektorato kandidato tipo neatitinka nei socialdemokratas Zigmantas Balčytis, nei „darbietis“ Artūras Paulauskas, o dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė tokį vaidmenį galėtų atlikti iš dalies.
„Aš noriu pasakyti, kad dabartinis dalyvaujančiųjų prezidento rinkimuose yra labai sisteminis. Tai gerai žinomi politikai, turintys didelę patirtį, laikinieji prezidentai, laikinieji premjerai, dabar einantys pareigas. Tačiau kol kas nė vieno iš jų retorika nėra tokia, kuri galėtų patikti daugumai žmonių, kurie paprastai nori radikalesnių priemonių, veiksmų ir pokyčių Lietuvoje. Dalį tų žmonių simpatijų turi D. Grybauskaitė, tačiau dalis žmonių, kurie nusiteikę prieš visą sistemą, neturi savo kandidato“, - teigė „VRP/Hill + Knowlton“ valdybos pirmininkas M. Katkus.
Protesto elektoratu vadinama rinkėjų dalis, kuri neturi aiškių ideologinių nuostatų ir nepritaria valdžios vykdytai politikai. Protesto elektoratas dažnai balsuoja už naujas, populistines partijas ir politikus.
Ryškiausias protesto elektorato kandidatas prezidento rinkimuose buvo dabartinis „Tvarko ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas, kuris laimėjo prezidento rinkimus 2002 metais.
Norą dalyvauti 2014 metų prezidento rinkimuose kol kas pareiškė socialdemokratas Z. Balčytis, Darbo partijos atstovas A. Paulauskas bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Ignalinos meras Bronis Ropė. Dabartinė prezidentė D. Grybauskaitė dar nėra patvirtinusi, kad kandidatuos antrai kadencijai.
Visi kandidatai sisteminiai
Pasak M. Katkaus, Z. Balčytis ir A. Paulauskas yra sisteminiai kandidatai savo natūra. Į protesto elektorato balsus, anot M. Katkaus, iš dalies galėtų pretenduoti D. Grybauskaitė, bet ši politikė nėra tipiškas protesto elektorato pasirinkimas.
„Tai nereiškia, kad tos vietos negali užimti ir D. Grybauskaitė, kuri labai dažnai elgiasi ir kalba gana panašiai. Bet aš manau, kad tai ne visas kandidatų laukas, kurį matome, todėl vis dar yra galimybių pakankamai mažai žinomiems kandidatams susirinkti nemažai balsų ir įsitvirtinti politinėje arenoje. Aš nemanau, kad jie gali nugalėti D. Grybauskaitę, bet įsitvirtinti galėtų“, - svarstė viešųjų ryšių specialistas.
Anot M. Katkaus, protesto elektorato kandidatas gali pats priklausyti valdžiai, bet turi pasižymėti agresyvia retorika ir būti nusiteikęs kritikuoti.
„Tie dabartiniai kandidatai – nei B. Ropė, nei A. Paulauskas, nei Z. Balčytis – pagal savo natūrą nėra tinkami protestui, jie labiau sisteminiai kandidatai“, - teigė pašnekovas, bet pridūrė, kad savo verdikto prezidento rinkimams dar nepaskelbė „Tvarka ir teisingumas“ bei „Drąsos kelias“, kurie tradiciškai surenka protesto elektorato balsus.
L. Graužinienė galėtų tapti protesto elektorato kandidate
Savo pavardės atskleisti nenorėjęs apžvalgininkas DELFI teigė, kad šiuo metu ryškiausias politikas, kuris galėtų pretenduoti į protesto elektorato balsus, būtų Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė. Tačiau pašnekovo manymu, L. Graužinienei dar trūksta motyvacijos tapti politike, patinkančia protesto elektoratui.
Kaip žinoma, L. Graužinienė nėra kandidatė prezidento rinkimuose, Darbo partija kandidatu patvirtino A. Paulauską.
„Pakoregavus viešą komunikavimą ir viešą elgesį, galima būtų pasiekti labai lengvai, kad ji taptų tokiu žmogumi. Šiuo metu jai trūksta supratimo, ar jinai to nori. Dabar yra esminis klausimas: ko ji siekia? Ar ji tam tikrą misiją ir siekia atitinkamo santykio su vienu žmogumi, ar ji siekia kažko kitko“, - teigė pašnekovas, kalbėdamas apie L. Graužinienės santykius su D. Grybauskaite.
„Manau, galima iš jos labai lengvai padaryti kandidatą, kuris dirgintų tą elektoratą“, - pridūrė apžvalgininkas.
A. Lukošaitis: keista, kad neatsiranda V. Šustausko antrininko
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvidas Lukošaitis teigia pritariantis M. Katkui, kad šiuo metu protesto elektoratas neturi kandidato, už kurį galėtų atiduoti savo balsus per rinkimus.
Politologas protesto balsavimą vadina tulžingąja rinkimų puse arba atsirūgimu, nes protesto elektoratas paprastai nepritaria esamiems politikos rezultatams. „Tada visa pyktis, pagieža, ašaros yra išliejamos ant valdančiųjų“, - sakė A. Lukošaitis.
Praėjusiuose Seimo rinkimuose protesto balsus rinko „Drąsos kelias“, tačiau jų laimėjimas nepalyginamas su R. Pakso rezultatais 2002 metų prezidento rinkimuose.
„Bet aš pritarčiau dėl protesto elektorato kandidato, nes šiuo metu nėra jauko, masalo ir dirgiklio, kurio tas elektoratas laukia. Niekas dar nieko panašaus nepasiūlė, todėl nesimato rinkimų erzelio ir bruzdesio“, - reziumavo A. Lukošaitis.
Politologas sako, kad jam keista, jog Lietuvoje šiuo metu neatsiranda Vytauto Šustausko antrininko, bet veikiančio kiek aukštesniu lygmeniu.
„Demokratinėse sistemose tokie politikai savaime atsiranda: prisiminkime, kad ir Prancūziją, Austriją, Nyderlandus, Suomiją – visur galime surasti tokias figūras ir paskui juos užgimstančias politines partijas“, - teigė A. Lukošaitis.