„Pernai mokėti negalėjome, nes neturėjome nei vieno euro. Šiemet, sausio mėnesį, pradėjome tai aiškintis ir vasarį sumokame už praėjusius metus. (...) Iki kovo vidurio atsiskaitome už sausį, vasarį, o nuo kovo apmokėjimai jau eis kas mėnesį“, – Eltai teigė A. Keršulis.
Pasak A. Keršulio, preliminariai skaičiuojama, kad desovietizacijos komisijos narių darbui už praėjusius metus apmokėti iš viso prireiks apie 3 tūkst. eurų. Pirmininkas Vitas Karčiauskas pažymi, kad, remiantis įstatymu, vienam komisijos nariui už vieną posėdį turėtų būti sumokėta apie 30 eurų.
„Komisijos nariai gaus atlygį už posėdį, už valandas ir pasirengimą kiekvienos paraiškos nagrinėjimui. Tiems, kas aktyviai dirbo, nepraleido posėdžių, prisidės gal dar 30–40 eurų“, – Eltai sakė V. Karčiauskas.
Kuzmickienė kritikuoja LGGRTC: stokojama kompetencijos
Nepaisant išsisprendusio komisijos darbo apmokėjimo klausimo, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė neslepia kritikos centrui dėl anksčiau strigusio proceso. Pasak parlamentarės, LGGRTC turėjo visas sąlygas ir resursus, reikalingus sumokėti desovietizacijos komisijos nariams už jų darbą.
„Viešojoje erdvėje nuskambėjęs pasisakymas, kad dekomunizacijos komisijai nėra skirtos lėšos, buvo netiesa. Man atrodo, kad buvo stokojama kompetencijos, kaip tas lėšas panaudoti“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.
„Dekomunizavimo komisija niekuo nesiskiria nuo kitų tarpžinybinių ir tarpinstitucinių komisijų, jų veiklą reglamentuoja tie patys įstatymai. Tai centras arba pats suklydo, arba buvo suklaidintas dėl lėšų panaudojimo, apmokant komisijos darbą“, – svarstė parlamentarė.
P. Kuzmickienė taip pat atkreipė dėmesį, kad vėluojantis atsiskaitymas su dekomunizacijos komisija yra dar vienas patvirtinimas, kad būtina tobulinti LGGRTC veiklą. Dėl centro įstatymo, reglamentuojančio institucijos veiklą, Seimas svarstys pavasario sesijoje, pažymi politikė.
„Ne veltui turbūt šiame kontekste registruotas ir Seimui pateiktas LGGRTC įstatymo projektas, kuriuo sprendžiamos ir centro valdysenos problemos – steigiama išorinė taryba, kuri padėtų centrui išspręsti per ilgus dešimtmečius susikaupusias problemas tiek dėl netolygaus finansavimo, tiek dėl netolygios veiklos“, – pažymėjo Seimo narė.
„Tik yra klausimas, ar centras nori keistis“, – pridūrė P. Kuzmickienė.
Apie tai, kad nuo vasaros pradžios veikiančios desovietizacijos komisijos nariai už savo darbą vis dar negavo įstatymiškai numatyto atlyginimo, komisijos pirmininkas V. Karčiauskas pirmąkart viešai užsiminė praėjusių metų gruodį.
ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Seimas sudarė ir tarpinstitucinę komisiją, sudarytą iš 9 narių, deleguotų iš įvairių institucijų ir organizacijų.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
