Dešinysis radikalizmas: nuo šeimos koncepcijos iki skustagalvių eitynių

Kovo 11—osios eitynės su šūkiais „Lietuva lietuviams“, konservatorių inicijuojamos šeimos koncepcijos, Bažnyčios hierarchų pamokymai, kaip balsuoti dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo. Tai dalis politikų ir visuomenės veikėjų įvardija kaip Lietuvos dešinįjį radikalizmą.

Dešiniojo radikalizmo partijos sėkmingai žygiuoja per Europą. Ar dešinysis radikalizmas gresia ir Lietuvos politiniam gyvenimui, antradienį klausta Seime vykusioje Europos klubo diskusijoje.

D.Kuodytė: slystame labai pavojinga kryptimi

Liberalė Dalia Kuodytė dešiniojo radikalizmo apraiškas įžvelgė kasdieninėje Lietuvos politikoje.

„Pavyzdžiui, visas būrys įstatymų – Nepilnamečių apsaugos, Šeimos koncepcija, Šeimos politikos pagrindų įstatymas – tai bandymas visuomenei primesti dalykus, kurie labai toli nuo civilizuoto požiūrio į visuomenę, į žmogaus teises ir panašius dalykus“, - kalbėjo D. Kuodytė.

D. Kuodytės manymu, turime atviromis akimis diagnozuoti, kad ši problema jau egzistuoja, tad nebereikia diskutuoti, ar ji gresia, ar ne. Jos nuomone, pernelyg sureikšmindami šūkius „Lietuva lietuviams“, nematome jos išvardintų pavyzdžių.

„Tai yra pavojinga, tai yra netolerancija, tai yra segregacija, tai yra Lietuvos piliečių suskirstymas į gerus, geresnius ir dar kokius nors. Dar blogiau – bandoma remtis Konstitucija ir sakyti, kad čia viskas tvarkoje“, - piktinosi parlamentarė.

Ji priminė atvejį, kai Seimo pirmininkė Irena Degutienė Šeimos politikos pagrindų įstatymą teisino Konstitucijoje remiama vaikyste, motinyste ir tėvyste. „O ką – visi kiti egzistuoti neturi teisės? Manau, slystame labai pavojinga kryptimi mūsų piliečių atžvilgiu su tokiais projektais ir teiginiais“, - sakė liberalė.

E.Klumbys mato Bažnyčios įtakos pavojų

„Aš aiškiai įžiūriu klerikalizmo pavojų politikoje. Pažiūrėkite, kaip buvo kalbėta apie šeimą – viskas eina iš ten. Pažiūrėkite į paskutinį S. Tamkevičiaus pasisakymą dėl dirbtinio apvaisinimo – kaip traktuojami Seimo nariai, kurie galbūt balsuos pagal sąžinę. Štai čia įžiūriu tą radikalizmą ir klerikalradikalizmą“, - D. Kuodytę papildė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Egidijus Klumbys.

Jis siūlė atsižvelgti į tai, kokias nuolaidas valstybė daro Bažnyčioms tarnams. Pasak E. Klumbio, nors Lietuvoje radikalizmas egzistuoja, tačiau jo yra visoje Europoje. Parlamentaro teigimu, Lietuvoje tai dar nėra persikėlę į aukščiausią politinį lygį.

D.Kuolys įžvelgia kultūrininkų paramą radikalizmui

Pilietinės visuomenės instituto (PVI) direktorius Darius Kuolys aiškino pastebintis tendenciją, kai dalis kultūros žmonių tyliai remia dešinįjį radikalizmą. Pasak D. Kuolio, jie į radikalų jaunimą, skanduojantį „Lietuva – lietuviams“, žiūri su tyliu prijautimu.

„Kodėl? Kito jaunimo, kuris reikštų savo pilietines pozicijas, Lietuvoje nematyti. Yra aktyvus jaunimas – nelabai ką suprantantis, savo tradiciją suprimityvinantis, šaukiantis, bet jis išeina į gatves“, - kalbėjo D. Kuolys. Jis stebėjosi, kad Tėvynės sąjunga pasmerkė neonacių eiseną, nors tuo metu pati valdė miestą ir eitynėms išdavė leidimą.

PVI direktoriaus nuomone, Lietuvos politinio elito nepasitikėjimas visuomene, piliečiais, kuris pasireiškia kad ir telefoninių pokalbių pasiklausymu, taip pat valdžios nesugebėjimas ginti visuomenei svarbių idėjų vienaip ar kitaip skatins dešinįjį radikalizmą.

„O tęsiama dešiniojo ekonominio radikalizmo politika gimdys kultūrinį dešinįjį radikalizmą“, - mano D. Kuolys.

Artimiausiu metu gręšimės į kairę?

Tuo metu žurnalistas Algimantas Šindeikis artimiausius 4-5 metus Lietuvai prognozavo politinio gyvenimo kairėjimą.

Tai, pasak A. Šindeikio, susiję su elementaria demografine situacija – mūsų liko apie tris milijonus, per 10 metu netekome apie 700 tūkst. savarankiškų, talentingų, darbingų žmonių, kurie tikrai nėra kairiųjų pažiūrų.

„Ir mes turime didelį sluoksnį pensininkų, valstybės tarnautojų, kurie, manau, nepalaikys daugumos dešiniųjų, liberalių idėjų ir visados rinksis kairįjį elektoratą, kairiuosius politikus, kurie formuluos vėl tą pačią populistinę pažadų politiką: pensijų, atyginimų kilimo“, - kalbėjo A. Šindeikis.

Tačiau žurnalistas Lietuvoje įžvelgia ir ultradešinumo pavyzdžių. To pavyzdžiu jis įvardijo sprendimų priėmimą buldozerio principu, nesitariant su opozicija. Kitas pavyzdys - premjero Andriaus Kubiliaus pareiškimas, kad Konstituciniam Teismui reikia suteikti mažiau teisių sprendžiant šalies ekonominius klausimus. Tai E. Šindeikis vadino brutaliu vienos valdžios kišimusi į kitos daržą.

„Tie keliolika paauglių, kurie žygiuoja Vilniaus gatvėmis ir skanduoja „Lietuva – lietuviams“, arba dvi besikuriančios Lietuvos tautininkų sąjungos – nelaikyčiau jų rimta jėga ir nebandyčiau lyginti su Vakarų politika“, - sakė A. Šindeikis, nesitikintis, kad jie turi galimybių užimti vietas politikoje.