Antradienį publikuotą Delfi tyrimą galite rasti čia.
Kaip rašė Delfi, Nacionalinė žemės tarnyba bando pasirašyti taikos sutartį ir strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje esantį sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininkui.
Oslo g. 1 esantis sklypas yra labai didelis - 8.2699 ha. Anksčiau jame buvo didžiuliai komerciniai šiltnamiai.
Tuos šiltnamius ir kitus statinius prieš daug metų įsigijo UAB „SKR Baltic“. Šios įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas yra Saulius Skrebė.
Dėl šio sklypo jau ilgus metus vyksta teisminiai ginčai. Ginant viešąjį interesą teko įsikišti ir prokurorams. O viskas prasidėjo nuo to, kad pastatus įsigijęs savininkas ilgus metus bando įgyti teisę į sklypą.
Pagal galiojančią praktiką, statinius valstybinėje žemėje įgijęs savininkas gali prašyti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), kad ši jam suformuotų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypą.
Registrų centro duomenimis, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos.
Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau jos turinio nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei teismas nesutiko komentuoti. Delfi NŽT tik suteikė informaciją, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje buvo apskųstas.
Nepaisant to, Delfi pavyko gauti taikos sutartį, dėl to galėjome susipažinti su jos turiniu.
Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla įtarimų, kad valstybės turtą be aukciono bandoma parduoti apie tai neinformuojant visuomenės. Visuomenė neturi galimybių sužinoti, kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą į privačias rankas ketinama perleisti didžiulį sklypą. Kyla klausimas, ar šiame procese pakankamai užtikrinamas viešumas ir realizuojama visuomenės teisė žinoti.
Delfi turimoje taikos sutartyje, kuria nesutiko pasidalinti NŽT ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvardijama kaina, už kurią UAB „SKR Baltic“ galėtų įsigyti Lazdynuose esantį sklypą. Tai – 7 mln. 345 tūkst. eurų. Delfi bendravo su keliais skirtingais turto vertintojais ir jie nurodė, kad rinkoje už šį sklypą šiuo metu būtų galima gauti gerokai daugiau.
Tarpusavyje nesusijusių ekspertų vertinimu, sklypo kaina galėtų prasidėti nuo 8 mln. eurų, o kainos lubos – 12 mln. eurų.
Tiesa, kad valstybė gautų tokią sumą, reikėtų skelbti aukcioną. Tuomet sklypą įsigytų didžiausią kainą pasiūlęs fizinis arba juridinis asmuo. Tokiu būdu valstybė iš sklypo galėtų gauti didžiausią naudą.
Publikavus tekstą Delfi gavo žemės ūkio ministro K. Navicko pasirašytą pavedimą. Juo ministras paveda ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui atlikti tyrimą.
„Atsižvelgdamas į turimą informaciją, kad sudarant 2021 m. gruodžio mėn. taikos sutartį tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir UAB „SKR Baltic“ dėl žemės sklypo adresu Oslo g. 1, Vilnius, (toliau – taikos sutartis) galimai buvo pažeistas viešasis interesas, pavedu:
1. iki š. m. vasario 1 d. įvertinti, ar sudaryta taikos sutartis, jos sudarymo pagrindai ir ja nustatytų sąlygų turinys nepažeidžia viešojo intereso, ir pateikti nuomonę dėl tikslingumo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo;
2. iki š. m. vasario 15 d. įvertinti ir pateikti nuomonę dėl sudarytos taikos sutarties atitikties teisės aktais nustatytoms taikos sutarties sudarymo procedūroms“, - savo pavedime nurodė ministras.
Taip pat savo pasirašytame rašte jis nurodė, kad atliekant vertinimą, prireikus verta pasitelkti ir kitų ministerijos struktūrinių padalinių bei kitų institucijų darbuotojus.
Ministro K. Navicko patarėjas Saulius Jarmalis perdavė ministerijos poziciją. Anot jo, NŽT nesikreipė konsultacijų į Žemės ūkio ministeriją.
„NŽT nesikreipė į Žemės ūkio ministeriją dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar vykdyti mediaciją ir apie derybas su „SKR Baltic“ informacijos Žemės ūkio ministerijai neteikė. Informacija apie šią situaciją ministerijai buvo pateikta tik procesui pasibaigus.
Žemės ūkio ministerija kritiškai vertina tokius atvejus, kai sprendimai dėl žemės perleidimo priimami sudarant taikos sutartis. Žemės ūkio ministras K. Navickas oficialiai įpareigojo NŽT vengti mediacijos (taikos sutarčių sudarymo) dėl valstybei priklausančio turto perleidimo, o viešąjį interesą ginti iki galo teisme“, - nurodė S. Jarmalis.
