Apie dvišalės sutarties turinį kiek daugiau trečiadienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams papasakojo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Anušauskas: planas bus pasirašytas gruodžio 19 dieną
„[Tai] sutartis, kuri apibrėžia kitas sąlygas – teisines, mokestines, įsidarbinimo. Yra daugelis dalykų, kuriuos tiesiog reikia apibrėžti būtent sutartimi, – sakė jis. – Nepaisant to, kad Europos Sąjunga daug ribų nutrina, bet dvišalis tarpvalstybinis susitarimas šiuo atveju leistų apibrėžti konkretesnes sąlygas ir daugiausia tai, kas liečia civilių, tai yra karių šeimų buvimą Lietuvoje.“
Vokietijos brigados dislokavimo šalyje planą, pasak ministro, ketinama pasirašyti gruodžio 19 dieną.
„Vizitas numatomas gruodžio 19 dieną, tuo metu detalių jau bus žinoma daugiau. Dabar vyksta derybos, dėl to nekonkretizuosiu“, – teigė A. Anušauskas.
Deramasi, pasak jo, „dėl visko“.
„[Planą] paskelbsim 19 dieną“, – pažymėjo A. Anušauskas.
„Baigiam visas derybas, planus ir roadmap'ą, ir tada. O tos teritorijos – niekas gi priešakinių NATO pajėgų iš Ruklos neatšaukia, jos kaip buvo, taip ir bus ten, infrastruktūra vystoma. Jau matėt tas statybas. Lygiai taip pat Rūdninkai vystomi, vokiečių batalionai ten irgi kursis. Manau, kad tai, kas buvo prieš tai paskelbta, vis tai vystoma. Bet, aišku, bus ir papildomų vietų, bet apie tai jau vėliau“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, vokiečių kariai su šeimomis bus įkurdinami ne tik Vilniuje, bet ir Kaune.
„Kaunas ir Rukla yra šalia. Jeigu atsiras civilių asmenų, kalba eina apie jų gyvenimą mieste. Ne kaimelyje, bet mieste“, – sakė A. Anušauskas, bet detalių komentuoti nesiėmė.
Kalbėti apie finansus ministras taip pat nenorėjo.
„Kai sutarsim, tada ir pasakysiu“, – pažymėjo jis.
Kasčiūnas: dar yra daug atvirų klausimų
Žurnalistų kalbintas Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, jog vokiečių brigados parametrai, sistema, integracija į NATO gynybos planus atrodo solidžiai, „rezultatas pasiektas rimtas“.
„Pačių vokiečių paskelbtas planas, tie skaičiai, brigados sunkumas, įgalintojai, pasirengimas – tikrai, tikrai tai, ko mes siekiame. Priešakinės gynybos principas, apie kurį dar prieš pusantrų metų kalbėjom kaip apie teoriją, planą, viziją, o jis realiai gali atsirasti čia Lietuvoje. Ta brigada yra integruota į diviziją, kuri gynybos planuose priskirta mūsų gynybai“, – komentavo Seimo narys.
Kitas vertus, jis teigė, kad dėl brigados dislokavimo dar yra daug nežinomųjų, vyksta derybos.
„Visi jūsų klausimai apie civilės infrastruktūros poreikį kol kas dar yra ankstyvi. Nėra iki galo aiškus ir jų poreikis, modalumai, kurių jie norėtų, kad būtų čia įgyvendinti, kaštų pasidalijimas – visa tai atviri klausimai, atsakymų kol kas dar nėra“, – dėstė L. Kasčiūnas ir tvirtino, kad komiteto posėdyje, kalbant apie brigadą ir finansus, nebuvo paminėtas nė vienas skaičius.
Paklaustas, ar matytų poreikį atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos tam, kad būtų tęstinumas ir ateities valdžios įsipareigotų užtikrinti brigados egzistavimą ir finansavimą, L. Kasčiūnas teigė, kad tam nemato poreikio.
„Dėl brigados buvimo čia ir Lietuvos valstybės pasirengimo priimti ją nėra jokių abejonių tarp jokių politinių jėgų <...>. Aš net neabejoju, kad jei pasikeistų valdančioji koalicija po rinkimų, kas nebūtinai atsitiks, bet jeigu, tai aš tęstinumu neabejoju“, – kalbėjo parlamentaras.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Planuojama, kad brigados dislokacijos štabas į Lietuvą bus perkeltas 2024 metų paskutinį ketvirtį, o iki 2027-ųjų planuojama priimti visą Vokietijos brigadą.
Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 4 tūkst. karių. Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, jog bendras Lietuvoje dislokuotų vokiečių karių skaičius, kartu su NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe (eFP), sieks per 5 tūkst.
Vokietijos gynybos ministerija yra skelbusi, jog vokiečių brigados branduolį Lietuvoje sudarys du tankų batalionai, o trečiąjį batalioną iš pradžių sudarys vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Lietuvoje dislokuota brigada bus pavadinta „Panzerbrigade 42“.
„Vienas iš svarbiausių Vokietijos brigados priėmimo uždavinių – sutarti dėl civilės infrastruktūros, įtraukiant ir visas būtinas paslaugas kartu su kariais atvykstančioms šeimoms. Taip pat sustiprinti susisiekimo paslaugas – keliai, traukiniai, lėktuvai bus svarbūs ne tik Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams, bet ir Lietuvos verslui, be to, bus naudingi ir visai Lietuvai“, – trečiadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai nurodė Krašto apsaugos ministerija.
Ieško vietos miesteliui
Vokiečių kariai turėtų įsikurti Vilniuje ir Kaune, o tam tikri logistiniai elementai planuojami ir kitose Lietuvos vietose – anksčiau minėti Rūdininkai ir Rukla.
Vilniuje ketinama apgyvendinti 2 tūkst. karių su šeimomis.
„Ieškomos teritorijos, kuriose būtų galima išvystyti tokio miestelio statybas, nes čia kalbame apie keliasdešimt daugiabučių namų pagal Vokietijos standartą“, – LRT radijui yra sakęs Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Visa tokio miestelio infrastruktūra, pasak jo, turėtų būti kuriama nuo nulio.
„Reikalingos ir visos viešosios paslaugos, kadangi atvažiuotų kariai su šeimomis – reikalingos ir švietimo, ugdymo naujos patalpos, turbūt ir sveikatos priežiūros įstaigos. Ta infrastruktūra turėtų būti kuriama nuo nulinės stadijos“, – teigė meras.
Birželį Lietuvoje viešėjęs Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, tuomet gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklauso nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, itin reikšmingai prisidedančių prie regiono saugumo užtikrinimo. Tarp svarbiausių Lietuvos ir Vokietijos karinio bendradarbiavimo krypčių – bendros pratybos ir bendras dalyvavimas tarptautinėse operacijose, Lietuvos prisijungimas prie Vokietijos vadovaujamos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos.
