„Manau, kad ne (Vengrija neturėtų sudaryti kliūčių Švedijos stojimui į NATO – ELTA), nes Vengrija niekada labai kategoriškai nesakė, tačiau mačiau, jog sekė Turkijos taku, kuris buvo išmintas. Tai manau, kad šiuo atveju irgi nebus kliūties“, – antradienį LRT radijui teigė A. Anušauskas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie Turkijos pasikeitusią poziciją dėl Švedijos ministras pažymėjo, kad tai iš esmės keis Baltijos jūros regiono geopolitinę situaciją.
„Kalbėdamas su Turkijos gynybos ministru Briuselyje prieš 3 savaites turėjau viltį, kad priešpaskutinę dieną prieš samitą bus toks sprendimas, nors vakar ryte dar taip neatrodė. Labai džiuginantis posūkis šios istorijos, kuris iš esmės pakeis Baltijos jūros regiono geopolitinę situaciją“, – sake konservatorius.
Politikas nenorėjo spekuliuoti, kas buvo pažadėta Ankarai dėl pasikeitusios pozicijos, tačiau, anot jo, ne vien tik šiuo klausimu pastarosiomis dienomis NATO ieškomas ir galiausias surandamas kompromisas.
„Nespekuliuosiu, kas pažadėta (Turkijai – ELTA), tačiau visada ieškoma kompromiso tarp šiaurėje ir pietuose esančių valstybių, nes saugumo situacijos pas mus yra tam tikra panašios, nes Rusijos kaimynystė egzistuoja, bet ir skirtingos. Be abejonės, kompromiso paieška NATO Aljanse šiomis dienomis yra vienas pagrindinių darbo metodų. Ne tik dėl šio, bet ir kitų klausimų buvo ieškoma ir galiausiai surandamas tas kompromisas“, – tvirtino Vyriausybės narys.
ELTA primena, kad Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.
Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.
Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.
Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.
Matulionis mano, kad Vengrija nebeblokuos Švedijos narystės NATO ratifikavimo
Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis mano, kad Vengrija nebeblokuos Švedijos narystės NATO ratifikavimo.
„Iš Vengrijos tokių ypatingų priekaištų ar rimtesnių problemų nebuvo. Todėl tas neratifikavimas atrodo ne visai suprantamai. Bet bent jau pas mus Briuselyje, mes nematome, kad Vengrija būtų ta šalis, kuri imtų ir blokuotų ratifikavimą. Manau, kad tikrai turėtų pasekti pačiu artimiausiu metu Turkijos pavyzdžiu, o gal net ir anksčiau ratifikuos“, – antradienį „Žinių radijui“ savo nuomonę išsakė D. Matulionis.
Pasak jo, tam tikros Vengrijos viešai reiškiamos abejonės dėl Švedijos narystės NATO – yra natūrali diplomatinės tradicijos dalis.
„Visokių būna aspektų, susijusių su dvišaliais santykiais, su šalių pozicijomis tarptautinėje arenoje, ne visada viskas patinka. Jūs turbūt girdėjote dėl Švedijos tam tikros kritikos Vengrijai.
Vengrijos politikai, kai kurie parlamentarai turėjo tam tikrų abejonių. Bet kritika yra kritika, mes visi vienas kitą pakritikuojame, tai yra dalis diplomatinės tradicijos“, – sakė D. Matulionis.
„Tai yra natūralus procesas, todėl sakysime, kad ratifikacija tikrai neturėtų būti kažkokiu įkatu vidinių diskusijų“, – taip pat pažymėjo jis.
