Neseniai migrantus kvietę dabar vokiečiai ginasi. Laisvu judėjimu grįstos Europos Sąjungos (ES) lyderiai vokiečiai atkūrė savo sienų kontrolę prie Lenkijos, Čekijos. Apklausos rodo, kad 2/3 vokiečių nebenori daugiau migrantų.
„Turime stabdyti žiaurių prekeivių žmonėmis verslą. Todėl policija papildomai tikrina maršrutus prie sienos su Lenkija ir Čekija“, – pabrėžė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.
Šia kryptimi į Vokietiją greičiausiai keliauja migrantai, sugebėję ateiti iš Baltarusijos. Dažniausiai migrantus neteisėtai gabena anksčiau į Europą atvykę migrantai.
„Tikslo šalys yra tikrai ne Lietuva, ne Latvija. Tikslo šalys yra Austrija, Vokietija“, – LNK žinioms teigė Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Dėl migrantų – įtampos tarp Europos lyderių. Ypač daug priekaištų turi italai. Kaip ir prieš kelerius metus, taip ir dabar, į kai kurias Italijos salas iš Afrikos vėl priplaukia tiek migrantų, kad italams savo miesteliuose pristinga vietos.
„Neleisiu, kad Italija taptų Europos pabėgėlių stovykla. Net jei Vyriausybėje yra palaikančių migraciją, problemos nesustabdysite. Vienintelis būdas yra skelbti karą prekeiviams žmonėmis“, – tikino Italijos premjerė Giorgia Meloni.
Italijos premjerė laišku kreipėsi į Vokietijos kanclerį su priekaištais, kad Vokietija užtvindys Italiją migrantais. Vokiečiai ne tik skiria dosnias išmokas, bet ir finansuoja laivus, kurie gelbėja migrantus Viduržemio jūroje ir plukdo į Italiją.
Vėl kalbama apie solidarumą ir pasidalijimą migrantais tarp visų ES šalių.
„Mūsų valstybė, matyt, apsispręs, ar sumokėsime atitinkamą finansinę sumą, ar tai bus kažkoks skaičius migrantų“, – tikino vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Bet pasidalijimas vyks jau atvykusiais migrantais, svarstoma, o ką daryti, kad jų atvyktų mažiau?
Austrija rengia įstatymą, kad svarstant, ar suteikti prieglobstį, migrantai privalėtų dirbti visuomenei naudingus darbus, britų politikai siūlo radikaliai keisti visas migracijos taisykles. Ir primena, kad dabartinės buvo sukurtos prieš pusę amžiaus, o pasaulis ir galimybės keliauti buvo visai kitos.
„Buvo savaime suprantama, kad asmuo prieglobsčio prašysis pirmoje saugioje valstybėje. Deja, šiais laikais prieglobsčio prašomasi ne pirmoje saugioje valstybėje, o toje valstybėje, kurioje ekonomiškai labiau priimtina“, – įžvalgomis dalijosi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Migrantų pasakojimai dažnai būna įtartinai panašūs.
„Mes matydavome, kad asmenys net su paruoštukais ateidavo, ant delno viską susirašę. Tai yra piktnaudžiavimas ta palankia prieglobsčio sistema, kurią mes turime Europoje“, – LNK žinioms teigė E. Gudzinskaitė.
Tarptautinį atgarsį sukėlė Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorės Suella Braverman kalba, kad britų migracijos sistema sulūš, jeigu prieglobsčiui Europoje gauti toliau užteks pasakyti, kad esi „gėjus, moteris, ar bijai diskriminacijos“.
Tokių atvejų buvo ir Lietuvoje.
„Buvo apie dešimt atvejų, kai buvo grynai nustatyta, kad asmuo yra netradicinės orientacijos ir jie įrodė dokumentais, kad patyrė persekiojimą“, – pasakojo Migracijos departamento vadovė.
Bet kaip ir prieš dešimtmetį, taip ir dabar – nedaug vilčių, kad ES pavyks sutarti dėl reikšmingo migracijos taisyklių griežtinimo. Pagrindinės diskusijos dabar yra dėl pasekmių – kaip migrantų pasidalijimo kvotos. Bet pasekmių būna ir liūdnesnių.
Švedijos policijos vadas perspėjo, kad šaudynės ir sprogdinimai tapo precedento neturinčia smurto banga, svarstoma kovai su gaujomis pasitelkti ir kariuomenę. Švedijos premjerė pernai konstatavo, kad prie gaujų karų prisidėjo ir tai, kad migrantų integracija žlugo. Švedijoje dabar nušaunama 6 kartus daugiau žmonių nei Norvegijoje, Suomijoje ir Danijoje kartu sudėjus.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
