„Vienuolikto paketo priėmimas yra išties lauktas, geras žingsnis Europos Komisijos siūlytas. Ir tai, kad buvo pasiektas sutarimas yra labai svarbu“, – LNK žinioms sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Sankcijos dar 100 rusų asmenų ir įmonių, apribotas kai kurių prekių eksportas į Vidurio Azijos šalis, per kurias Rusija gali apsirūpinti jai uždraustomis Vakarų prekėmis.
„Mūsų darbas ir pareiga ukrainiečiams, kurie sumokėjo didžiausią auką, užtikrinti, jog ši perkrauta ateitis taptų realybe. Mes esame šalia Ukrainos ilgam laikui“, – kalbėjo EK prezidentė Ursula von der Leyen.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasikvietė Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadorius. Šalies vadovas jau ragina ruošti naują sankcijų paketą. Nei sutartame vienuoliktame, nei prieš tai buvusiame dešimtame taip ir neatsirado G. Nausėdos siūlymo sankcionuoti rusų branduolinę kompanija „Rosatom“.
„Tai geras paketas, mes turime dirbti toliau griežtinant sankcijas Rusijai. Sankcijos turi stiprėti ir mes turime skirti prioritetą sankcijų apėjimams“, – kalbėjo Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard.
ES šalių ambasadoriai sako, kad reikia dirbti ir su anksčiau priimtų sankcijų tinkamų įgyvendinimu.
„ES priėmė vienuoliktąjį sankcijų paketą. Mes turime ypač vengti dvigubos paskirties prekių, kurios keliauja per trečiąsias šalis“, – teigė Danijos ambasadorius Lietuvoje Hans Brask.
O sankcijų vengimo schemos banalios ir naudojamos dar nuo 2014 metų sankcijų po Krymo aneksijos.
Dokumentuose prekės neva Vidurio Azijos šalims, bet keliauja į Rusiją. Lietuva dėl geografinės padėties esminis tranzito iš visos Europos maršrutas.
Vokietijos leidinys „Welt“ suskaičiavo iš kurių Vakarų šalių pernai, nuo invazijos pradžios galėjo būti vežta daugiausiai prekių į Rusiją per Vidurio Azijos šalis.
Pirmoje vietoje – Vokietija, srautas per Vidurio Aziją viršijo du milijardus eurų.
Antra tarp visų Vakarų šalių – Lietuva. Pernai per 9 mėnesius, kai vyko karas, per Lietuvą rusai aplinkiniais maršrutais galėjo gauti uždraustų prekių už 1,5 milijardo eurų.
ES išorės sienas taip pat turinčioje Lenkijoje ta pati prekyba buvo du kartus mažesnė, o Estijoje ir Latvijoje – dešimt kartų mažesnė.
„Mes tą dalyką matome. Ir būtent dėl tos priežasties buvo paskirtas naujas sankcijų pasiuntinys visos ES lygmeniu, kuris labai aktyviai dirba su Centrinės Azijos šalimis ir ne tik“, – kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega.
Muitinė, geležinkeliai sako, kad esą problema yra valdoma, kasdien yra stabdoma dešimtys krovinių.
Prieš savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija prieš savaitę pasiūlė beprecedentį sprendimą – Vyriausybei patvirtinti lietuviškas sankcijas. Taip uždrausti per Lietuvą vežti 65 rūšių prekes.
„Turime duomenų, kad dalis šių jautrių prekių gali būti naudojama kare Ukrainoje ir atsidurti karo lauke“, – birželio 16 dieną sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Nuo birželio Lietuva praleidžia tik įrodžius, kad iš Europos išvežamos prekės bus iškrautos, pavyzdžiui, sandėlyje Kazachstane, o ne Rusijoje. Bet neviešai Lietuvos pareigūnai ir diplomatai kalba, kad sankcijų apėjimo centre atsidūrusi Lietuva jaučiasi viena. Toliau nuo Rusijos esančios šalys pro pirštus žiūri į sankcijas, daug Vakarų šalių nori prekiauti su Rusija.
Nyderlandų ambasadorius Jack Robert Twiss Quarles van Ufford Lietuvoje sutinka, kad dėl sankcijų vykdymo šalys turi skirtingus požiūrius.
„Arba skirtingas geografines pozicijas, arba kitas problemas, įgyvendinant sankcijas. Štai kodėl ir sakau, kad mums reikia griežto įgyvendinimo. O jeigu kyla problemų, mums reikia kalbėti ir žiūrėti, kaip galime įgyvendinti sankcijas“, – teigė jis.
Apie tai, kad reikia kalbėti ir spręsti šnekama kone pusmetį. O kai kurių Rusijai uždraustų prekių srautas per Vidurio Aziją padidėjo ir šimtus kartų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
