Kitais metais Lietuvą turėtų pasiekti 505 pabėgėliai iš karinių konfliktų apimtų zonų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, 2017-aisiais – dar 600. Tačiau šiandieną, pasak vyriausybę kritikuojančios dešiniosios opozicijos politikų, Lietuva yra ne tik kad nepasirengusi artėjančiam iššūkiui, bet jam net ir nebando rengtis.
Problema ne nauja, tik didesnio masto
L. Linkevičius teigia, kad jo nestebina „vyriausybė nieko nedaro“ kritikų retorika: „Labai nustebčiau, jei opozicija pradėtų girti, kad vyriausybė viską daro labai gerai. Tačiau sutikčiau, kad informacijos apie pasirengimą pabėgėlių priėmimui ir tai, kaip vyks pats procesas, nepakanka. Turime daugiau aiškinti, pasakoti lygiagrečiai su tuo, ką darome. Juolab kad ir visuomenė domisi.
Tie, kurie apie pabėgėlių priėmimo mastą kalba kaip apie problemą, yra visiškai teisūs, bet visi turime dirbti savo darbą ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.“
Ministras pabrėžia, kad prieglobsčio ieškančių asmenų priėmimo praktikos Lietuva turi, o prie naujų mastų teks prisitaikyti.
„Tai tikrai yra papildomas iššūkis, reikalaujantis mobilizuoti visas mūsų jėgas. Institucijos, kurios ruošiasi pabėgėlių priėmimui, turi pasitelkti papildomus resursus, tai kainuos ir papildomas lėšas, kurių dalis yra numatoma iš europinių fondų.
Apie tai ne tik intensyviai diskutuojama – tam yra ruošiamos konkrečios programos, tačiau pats integracijos procesas nėra naujas: metodai, mechanizmai yra žinomi“, – kalba L. Linkevičius.
Apgyvendinimu bei integracija rūpinsis ir savivaldybės
Pasak LRT.lt pašnekovų, Vidaus reikalų ministerija (VRM) koordinuoja prieglobsčio prašančių asmenų perkėlimo klausimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rūpinasi jų integracija.
„VRM yra atsakinga už pabėgėlių perkėlimą, tačiau dalyvaujame ir sprendžiant integracijos klausimus. Ieškome partnerių, kurie spręstų apgyvendinimo ir įdarbinimo klausimus. Integracijos procesas turėtų vykti ne tik pabėgėlių centruose, į procesą turi būti įtrauktos savivaldybės, krikščioniškosios bažnyčios.
Darbas vyksta nuosekliai, kryptingai, reikalingi teisės aktai yra priimti ir vis dar priimami“, – tikina S. Skvernelis.
Vidaus reikalų ministras, kaip ir L. Linkevičius, sutinka, kad viešojoje erdvėje informacijos apie procesus trūksta, todėl kyla kalbos apie nieko neveikiančią vyriausybę.
„Galbūt per mažai užsiimame viešąja komunikacija, bet tie, kas nori girdėti, girdi, o tie, kurie nenori, negirdi tiesiog piktybiškai“, – priduria ministras.
Skaičiuojama, kad pirminei prieglobsčio prašančiųjų integracijai jau kitų metų biudžete reikia numatyti 5,5 mln. eurų. Panaši suma turėtų būti numatyta pabėgėlių reikmėms ir 2017 metų biudžete. Tačiau dalis iš Lietuvos valstybės biudžeto skirtų pinigų turėtų vėliau grįžti iš ES fondų. Vienam pabėgėliui išlaikyti ES žada skirti iki 6 tūkst. eurų per metus. Preliminariai skaičiuojama, kad per dvejus metus iš Lietuvos biudžeto pabėgėlių išlaikymui turėtų būti skirta apie 11–12 mln. eurų, iš ES fondų turėtų būti atgauta apie 6,6 mln.