Dėl gaisrų dalyje Lietuvos pasiekta aukščiausio pavojaus padėtis: ši vieta jau raudonuoja

Panevėžio regiono miškams nuo praėjusio penktadienio pasiekus aukščiausią gaisringumo klasę, bokštelio budėtojas yra itin svarbus. Tik jis iš aukščio gali apžvelgti situaciją, pirmas pamatyti gaisrą, ar dūmus, kviesti gelbėtojus.

Tokių priešgaisrinių bokštų Panevėžio urėdija turi du. Modernių vaizdo kamerų kaip kitose urėdijose kol kas nėra. Esą tenka dirbti senoviškai, bet ne prasčiau saugiai.

„Dūmus pamato bokštai, pamato dūmus iš toli. Ir kai pradedi ieškoti, kol atrandi... Jeigu greitai atrandi, tai gali greitai užgesinti. Nes dūmai pasklinda po visą teritoriją, po visą mišką. O rasti židinį kartais yra sunkoka, kadangi vėjas išsklaido dūmus labai“, – LNK žinioms pasakojo miško apsaugos inžinierius Andrius Ropė.

Kol kas Panevėžio regiono miškai yra vieninteliai gaisringiausi ir raudonuoja šalies žemėlapyje. Fiksuoti trys gaisrai – gerai, kad greitai pastebėti ir užgesinti.

„Gal ten žmonės šašlykus kepė, ar ką. Gerai, kad mes savaitgalį budėjome, pastebėjome tuos dūmus ir užgesinta“, – kalbėjo A. Ropė.

Nepaaiškinamas žmonių elgesys miškus aukoti dėl šašlykų. Panašiai ir su sodininkais, dėl kurių, kaip spėjama, kilo kiti du gaisrai.

Sodininkų iš sklypų į mišką sutemptos žaliosios atliekos, girininkų spėjimu, buvo ne tik paliktos, bet ir padegtos, norint sunaikinti.

„Pranešimas buvo iš sodo gyventojų“, – pasakojo Paežerio girininkijos girininkė Giedrė Dominaitė. Ji teigė, jog greičiausiai pranešė šakas uždegę žmonės, kurie gaiso išsigando.

LNK žinių kalbinti sodininkai sako, kad reikia turėti proto perdžiūvusiame miške.

Penktos klasės miškų gaisringumas reiškia patį didžiausią gaisrą pavojų. Didelis gaisringumas jau visoje Lietuvoje, išskyrus Ignaliną.

„Mes nuo gegužės 8 dienos pradėjome būti ketvirtoje miškų gaisringumo klasėje. Ir lietaus negavome, tad jau praeitą penktadienį pasiekėme aukščiausią gaisringumo klasę“, – kalbėjo miško apsaugos inžinierius A. Ropė.

Ateinančio savaitgalio dienomis urėdijos pareigūnai po miškus darys reidus. Esą grybų ir uogų nėra, tad nereikia miškuose lankytis ir kelti papildomą pavojų. Kai yra taip sausa, gaisras miške gali kilti nuo menkiausios kibirkšties, stiklo, juo labiau – nuorūkos. Už miške sukeltą gaisrą gresia bauda ir žalos gamtai atlyginimas.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: