Palestiniečių nepasitenkinimas augo kelerius metus

Kaip teigė dr. I. Koreivaitė, tai, kas Izraelyje įvyko šeštadienio rytą – jos nenustebino.

„Pastaruosius 2 metus, iš tikrųjų, vyko nuolatiniai smurto protrūkiai tarp „Hamas“ iš Gazos ruožo ir tarp Izraelio saugumo pajėgų. Pavyzdžiui, ir 2021 metais pavasarį vyko toks intensyvus 11-os dienų konfliktas, kai buvo iš Gazos ruožo paleistos raketos, buvo skaičiuojamos civilės aukos ir tiesiog akivaizdu yra, kad „Hamas“ yra gyvybinga organizacija. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, ji turi stiprius užsienio donorus, finansinius donorus ir gauna žvalgybinę informaciją, taip pat ši organizacija yra kažkiek priklausoma nuo Irano, galbūt Rusijos, kitų arabų valstybių, o regione situacija yra ypatingai įtempta. Žodžiu, vidurio regiono valstybės stengiasi užsiimti įvairias strategines pozicijas“, – teigė ji.

Ieva Koreivaitė

Anot pašnekovės, visa tai susieina į vieną didelę grandinę, su įvairiausiais strateginiais interesais.

„Palestinos-Izraelio konfliktas visada buvo kažkaip susijęs su šių šalių interesais, tai natūralu, kad „Hamas“ buvo palaikoma tų finansinių donorų, jų interesų. Plius, vargu, ar „Hamas“ galėtų save legitimizuoti kaip palestinietišką judėjimą, jeigu nebūtų okupacijos faktoriaus, kad Izraelis, kaip valstybė, yra okupavęs gretimus du regionus, tai yra Vakarų krantą ir Gazos ruožą, ir ten, iš tikrųjų, pastaruosius du metus vykdė, sakyčiau, itin agresyvią ekspansionistinę politiką. Vakarų krante buvo vykdoma aneksija, Gazos ruožas buvo blokuojamas, buvo sukelta humanitarinė krizė, tai, vėlgi, matėsi, kad palestiniečių nepasitenkinimas augo“, – teigė I. Koreivaitė.

Pasak jos, jau 2021-ųjų metų apklausų duomenys rodė, jog „Hamas“ palaikymas yra stipriai išaugęs net ir Vakarų krante.

„Tai yra absoliučiai neįprasta, nes „Hamas“ nebuvo palaikomi Vakarų krante. Vakarų krantas laikėsi tokio nuosaikaus, taikaus pasipriešinimo idėjos ir „Hamas“ jie nepalaikė“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.

Israeli soldiers patrol outside a police station which was the site of a battle following a mass infiltration by Hamas gunmen from the Gaza Strip, in Sderot, southern Israel October 8, 2023. REUTERS/Ronen Zvulun

Tačiau, anot pašnekovės, ilgainiui Izraelio saugumo pajėgų veiksmai pradėjo kelti nepasitenkinimą iš palestiniečių pusės.

„Tas jausmas šiek tiek sustiprino pačią „Hamas“, darė ją dar gyvybingesne organizacija, nors šiaip, jeigu apklaustumėme palestiniečius, ar jie norėtų gyventi „Hamas“ sukurtoje islamistinėje Palestinoje, tai tikrai milžiniškas nuošimtis žmonių nenorėtų, bet dabartinėje, tokioje konflikto situacijoje, kai Izraelio Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą niekaip nesiderėti su Palestina, ignoruoti jos poreikius, vykdyti aneksiją – palaikymas buvo augantis“, – aiškino I. Koreivaitė.

Ateitį prognozuoti sunku

Konflikto, kurio padarinius matome šiandien, išspręsti nepavyksta jau ilgus metus. I. Koreivaitės teigimu, konflikto sprendinių ieškota ir būta įvairių, tačiau jie – neatrodė pakankamai realūs.

„Buvo kaip ir priimtas toks konsensusas, sukurti Palestiną su 67-tų metų sienomis ir, kad atsirastų dvi valstybės, bet Izraelis niekada negalėjo su tuo sutikti, nes tai visiškai prieštaravo jo nacionaliniam interesui ir saugumo poreikiui. Niekada Izraelis ir nesėdo prie to derybų stalo, nes tai tiesiog prieštarauja jo interesui“, – aiškino ji.

Izraelis

Pasak pašnekovės, dabar vertėtų atkreipti dėmesį į dabartinę Izraelio Vyriausybę.

„Buvo priimtas toks labai intensyvios Vakarų kranto aneksijos planas. Jis išprovokavo, iš dalies, konfliktą. Dabar, koks gali būti sprendinys? Vėlgi, kalbėti apie Palestinos sukūrimą – be galo sudėtinga, nes tai ir nesaugu, ir neaišku, ar įmanoma. Kalbėti apie nuosaikesnę politiką ir kažkokį pasiūlymą Palestinai – čia, galbūt, būtų erdvė, bet čia tokia labai tolima strategija“, – teigė I. Koreivaitė.

Tiesa, svarstymų, jog reikėtų pradėti kalbėti su Palestina – yra, tačiau artimiausiu laiku to tikėtis nereikėtų.

„Izraeliui tai yra kaip saugumo strategija, bet, manau, tai yra tolima ateitis. Dabar turbūt mes matysime tiesiog Izraelio atsaką, kuris tikrai gali kainuoti labai daug palestiniečių civilių aukų. „Hamas“ sunaikinimas yra kvestionuojamas. Tada dar gali atsitikti taip, kad, jeigu Izraelis nuspręs atsakyti dideliu smurtu prieš Gazos ruožą, gali būti, kad „Hezbollah“ gali ryžtis atidaryti frontą su Izraeliu ir tada, vėlgi, tai yra neprognozuojama konflikto baigtis, nes neaišku, ką Iranas darys“, – teigė I. Koreivaitė.

Izraelyje – chaosas: į šalį prasiskverbė Hamas teroristai

Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale: