Kalbėdama apie ministerijos paruoštą Švietimo įstatymo pataisų projektą, Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė paaiškino, dėl ko partija negali pritarti dabartinei jo redakcijai.
„Šaunu, kad įstatyme atsirado kokybiniai mokyklų kriterijai, tačiau mes manome, kad rajonuose, kur demografiniai rodikliai nėra geri, mes turime sudaryti sąlygas, prisidedant savivaldybėms, išlaikyti mokyklas, kurios ne visada atitinka kiekybinius kriterijus, kurie šiuo metu yra įrašyti į Vyriausybės nutarimą ir taip įtvirtinti įstatymo projekte. Tai yra esminė sąlyga, dėl kurios mes negalime palaikyti šio įstatymo, nes jame yra įtvirtinti skaičiai, kurių negali keisti net prisidėdama savivalda“, – sakė parlamentarė.
Kalbėdami apie pedagogų atlyginimus, frakcijos nariai pabrėžė, kad tikrovėje jie dažnai nesiekia net vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) vienam etatui, o tai reiškia, kad švietimo susitarimas nėra vykdomas, rašoma pranešime.
„Į vidutinį darbo užmokestį yra įskaičiuojami priedai ir priemokos, kuriuos gauna pedagogai, taip pat neatsižvelgiama į situacijas, kai jų darbo krūvis yra didesnis nei vienas etatas. Dar labiau nustebino tai, kad skaičiavimus vykdo Valstybinė duomenų agentūra, o ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Esame tikri, kad švietimo susitarimas turi būti traktuojamas visiems vienodai ir šiuo metu situaciją vertiname lygiai taip pat, kaip profesinės sąjungos – kad nacionalinis susitarimas nėra įgyvendinamas“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Kaip nurodoma išplatintame pranešime, Seimo narys Vigilijus Jukna iškėlė klausimą dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų adekvatumo.
„Pastebime, kad švietimo ministerija tiesiog manipuliuoja skaičiais, bandydama parodyti, kad mokytojų atlyginimai yra tinkami. Tačiau tai yra apgavystė ir juos galima „išvartyti“ taip, kaip norime. Jeigu dėstytojai gauna papildomų pajamų iš projektinės veiklos, pagal ministerijos metodiką jos taip pat yra įskaičiuojamos į bendrą atlyginimą. Taip bandoma parodyti, kad dėstytojų atlyginimas yra pakankamas. Tai yra absurdiška situacija“, – teigė Seimo Darbo partijos frakcijos narys prof. dr. V. Jukna.
Atsižvelgiant į tai, kad švietimo susitarime labai aiškiai numatyta, kad dėstytojo atlyginimas turi siekti 150 proc. VDU, man labai smalsu būtų sužinoti, kokį atlyginimą gautų profesorius, docentas, asistentas ir pan., nes aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai yra nepateisinamai maži, palyginus su kitų profesijų atstovais rinkoje. Jie nėra konkurencingi, todėl sunku pritraukti jaunus žmones“, – pridūrė jis.
Kalbėdami apie gyvenimo įgūdžių programą, kuri šiuo metu yra plačiai aptarinėjama viešojoje erdvėje, Seimo nariai pabrėžė, kad tiek tėvai, tiek mokytojai nevienareikšmiškai reaguoja į jaunimo lytiškumo švietimo metodinę medžiagą, todėl ją, kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, yra prašoma išimti iš programos.
„Pati programa yra labai reikalinga ir naudinga, tačiau mums neramu dėl vieno – dėl Lytiškumo ugdymo praktinio gido, kuris kelia daugiausiai klausimų tarp tėvų ir mokytojų. Todėl ministro prašome išimti jį iš programos“, – pabrėžė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
ŠMSM tęsia diskusijas ir susitikimus su profsąjungomis, bandant atrasti pedagogus tenkinantį kompromisą. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad Ministrų kabinetas laikosi parlamentinių partijų susitarime numatytų planų kelti atlyginimus. O numatytas tikslas padidinti algas iki 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, prognozuoja ji, bus pasiektas kitų metų rugsėjį.
