Prieš metus Gintauto Lukošaičio skulptūrą „Verksmas“ menininkai statė geležinkelio vėžės gale Šiauliuose. O šiandien verkiančią auksinę mergaitę atvežė arčiau valdžios – į Krašto apsaugos ministeriją.
„Verkianti mergaitė visiems suprantama kaip problema. Auksinė – kaip didelė problema. Žindukas – tai yra kaip pakaitalas problemai spręsti. Šiandien turime situaciją, kai mums bandoma įkišti žinduką, kad mes nebekalbėtume apie problemas, apie tai, kaip reikia efektyviai naudoti valstybės pinigus“, – pirmadienį LNK kalbėjo Šiaulių tarybos narys Gintautas Lukošaitis.
Šiaulių valdžia pyksta, kad projektas, kuris leistų pabaigti 2 kilometrų geležinkelio vėžės atšaką per laisvąją ekonominę zoną palei Šiaulių oro uostą iki pat Krašto apsaugos ministerijos valdomos Zoknių karinės bazės, marinuojamas.
„Lietuvos pramonininkų konfederacijos akimis, mes ne vieną kartą tai pažymėjome ir rašėme raštus, kad Šiauliai ir Šiaulių pramoninė zona yra tikrai svarbi visai mūsų Lietuvos ekonomikai“, – LNK aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot pramonininkų, vėžė ne tik atpigintų transportavimo kaštus verslui, mažintų aplinkos taršą, bet pasitarnautų ir karinei pramonei, šalies gynybos stiprinimui.
„Oro uostas skirtas ir krovininiam transportui, ir mūsų gynybiniams pajėgumams, ir šioje vietoje stiprinant jį, kaip pagrindinį oro uostą Baltijos šalyse, taip jau galima būtų pažiūrėti iš gynybinės pusės, tai prieiga prie jo su geležinkelio vėže irgi yra labai svarbi“, – nurodė V. Janulevičius.
„Geležinkelio vėžė bus pabaigta ir belieka pabaigti infrastruktūrą, kas vadinasi rampų įrengimas, tiek civiliniams, tiek kariniams kroviniams“, – aiškino G. Lukošaitis.
Tačiau paskutiniams žingsniams esą koją kiša pats krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Mes jokių asmeniškumų neturime, bet tiesiog reikalaujame atsakingo darbo“, – kalbėjo G. Lukošaitis.
Geležinkelio atšakos užbaigimui pritarė tiek Susisiekimo ministerija, tiek ta pati Krašto apsaugos ministerija.
Pastaroji neneigia, kad vėžės nauda krašto apsaugai būtų didelė – greičiau būtų galima dislokuoti, rotuoti ir aprūpinti karinius vienetus Lietuvoje. Taip pat pasitarnautų sąjungininkams gabenant karinius krovinius į Baltijos šalis per Šiaulių oro uostą. Nepaisant to, pinigų vėžei finansuoti nerado iki šiol.
Vėžei užbaigti pinigų skyrė Ekonomikos ir inovacijų, prisidėjo ir Susisiekimo ministerija. Dabar iš reikalingų 23 milijonų, trūksta dar 5-ių, kuriuos galėtų skirti Krašto apsaugos ministerija.
„Jeigu du trečdaliai projekto yra padaryta ir reikia tą butelio kakliuką vieną kartą užraukti, tai jis ir bus padarytas. Bet turėsime neveikiantį objektą kažkurį laiką ir be abejo, statyba atsidės ir ji bus brangesnė. Reikia rinktis, kaip mes norime dirbti, ar mes norime imituoti darbą ar mes tiesiog norime padaryti“, – svarstė G. Lukošaitis.
Finansų ministerija tikina, kad pinigų yra, tačiau kam ir kada juos skirti sprendžia tik pati Krašto apsaugos ministerija.
O pramonininkai pastebi, jog ne pirmas kartas, kai Lietuva tiesiog neišnaudoja esamų galimybių ir delsdami leidžia papildomus milijonus užsidirbti kaimynams.
„Biurokratiniai sprendimai yra tiesiog tempiami mūsų visų kaštų sąskaita. Turime suprasti, kad greitis, greiti sprendimai priimti, atpigina patį projektą ir čia bet kokį, aišku, pradžioje jie turi būti pamatuoti paskaičiuoti, bet jei nuspręsta, tai bet koks delsimas paskui kainuoja brangiau“, – įsitikinęs V. Janulevičius
Tiesa, auklė verkiančiai auksinei Šiaulių mergaitei pirmadienį taip ir neatsirado, nes tiek krašto apsaugos ministras, tiek didžioji dalis viceministrų šiuo metu atostogauja.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
