Taip prezidentė ketvirtadienį atsakė žurnalistams į klausimą, kaip vertina Seimo sprendimą jos pateiktų atitinkamų Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisų projektų svarstymą atidėti pavasariui.
"Turbūt neskubėsiu vertinti, aš vis tik manau, kad šitos pataisos buvo labai reikalingos, jos buvo paruoštos tariantis su žiniasklaidos įvairiom savivaldos institucijom, ir tik po to jas pateikiau, jos buvo įvertintos kaip labai svarbios, kaip būtinas minimumas. Labai tikiuosi, kad Seimas, jeigu ir ne mano, bet mano pataisų pagrindu pasiūlytų ką kita, aš neprieštaraučiau. Svarbiausia, kad ne tik žurnalistai, bet ir žmogaus teisės būtų apgintos, kad vykdant įvairius procesinius veiksmus žmogus būtų apsaugotas nuo priemonių, kurios kartais pažeidžia ir žmogaus teises, garbę ir orumą", - sakė D.Grybauskaitė.
Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė šalies vadovės inicijuotoms pataisoms dėl žurnalistų šaltinių apsaugos, tačiau nepritarė pasiūlytai ypatingai skubai. Projektus nuspręsta svarstyti pavasario sesijoje.
Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė savo ruožtu pareiškė, kad Seimas paruoš savo projektus šiuo klausimu.
Taisyti su žurnalisto informacijos šaltinio apsauga susijusius įstatymus suskubta, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Šių žingsnių imtasi, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D.Grybauskaitę.
Pagal prezidentės inicijuotą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima, tik jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.
Taip pat būtų palikti ir šiuo metu įstatyme įrašyti ribojimai - jog informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės bei kad būtų vykdomas teisingumas.
BPK pataisos numato, kad žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus. Šiuo metu įstatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjui tik gavus prokuroro prašymą savo kabinete priimti nutartį, kuria žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.
Dar atskirai kodekse siūloma įtvirtinti, kad šaltinio paslapties garantijų turi būti laikomasi atliekant kratą žiniasklaidos priemonių ar žurnalistų patalpose. Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse šaltinių paslapties apsauga tiesiogiai reglamentuojama tik tiek, kiek tai susiję su liudytojų parodymais.
Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad "teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės", tačiau ši nuostata nebuvo perkelta į įstatymą.
Pataisos teikiamos atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Strasbūre įsikūręs teismas keliose bylose yra pasisakęs, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį ir kratos žurnalistų namuose pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
EŽTT laikosi pozicijos, kad žurnalistų apsauga yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų, nes nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai pranešti apie visuomenei reikšmingus klausimus. Pagal EŽTT praktiką, teisė išsaugoti informacijos šaltinį gali būti apribota, tik jei tai daroma siekiant teisėto tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje.