„Tai turėtų paskatinti įsivaikinti ne tik kūdikius, bet ir vyresnius vaikus“, - žurnalistams pirmadienį teigė prezidentės patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Lina Antanavičienė.
Dabar įtėviams suteikiamos trijų mėnesių atostogos vaiko priežiūrai, o kai įvaikinamas mažas vaikas, galimos ilgesnės atostogos - iki vaikui sueis treji metai. Pagal siūlomas pataisas ilgesnės atostogos priklausytų ir įsivaikinant vyresnį vaiką.
Be to, siūloma leisti įsivaikinti vyresniems žmonėms - įtėviais būtų galima tapti sulaukus 55-eių (dabar ši riba yra 50 metų). Įsivaikinti norinčius asmenis siūloma atleisti nuo žyminio mokesčio teisme.
Šalies vadovės teikiamos pataisos taip pat įpareigotų tarnybas operatyviau reaguoti į vaikams grėsmingas situacijas - vaikai į saugią aplinką turėtų būti perkelti ne vėliau kaip per dieną. Netinkamai vaikus prižiūrintys tėvai turėtų ribotą laiką pasitaisyti, kad laikinai arba visam laikui neprarastų tėvystės teisių: tėvams nesitaisant savivaldybėse veikiantys vaiko teisių apsaugos skyriai turėtų po dviejų mėnesių nuo vaiko paėmimo iš šeimos kreiptis į teismą dėl laikino tėvystės teisių ribojimo. Tėvams nepasitaisius dar per 12 mėnesių, jų tėvystės teisių ribojimas galėtų tapti nuolatinis.
Taip siekiama išvengti situacijų, kai ilgai netvarkomas vaiko teisinis statusas jį savotiškai „pakabina“ globos įstaigoje, teigia prezidentės patarėja L.Antanavičienė.
„Šiandien, deja, yra be galo išsitempę procesai, dėl to kenčia vaikai“, - žurnalistams pirmadienį sakė prezidentės patarėja.
Siūlomas pataisas prezidentė pirmadienį aptarė su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, vaikų teisių apsaugos srityje dirbančių organizacijų ir institucijų atstovais, taip pat vaikų globėjais.
„SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje draugijos direktorė Liudovika Pakalkaitė po šo susitikimo pasakojo, kad dabar būna sunku apriboti tėvystės teises vaikais nesirūpinantiems tėvams ir dėl to vaikai dažnai negali būti įvaikinami.
„Kol kas tėvams pakakdavo ateiti į teismą ir pasakyti, kad aš norėsiu kažkada vėl gyventi kartu, o vaikai lieka situacijos įkaitu (...). Visada tikslas yra grąžinti vaikus į šeimą, natūralu, ir mes tam esame pradėję rengti profesionalius globėjus, kurie leidžia vaikams laikinai gyventi šeimoje - tol, kol mes dirbame su (biologine) šeima ir ji bus pasirengusi, kad vaikai grįžtų pas juos į saugią aplinką, bet viskam yra ribos. Vaikai negali užaugti iki 18 metų globos namuose tik todėl, kad tėvai kažkada norės jais vėl rūpintis“, - dėstė L.Pakalkaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į prezidentės siūlymą nederamu elgesiu su vaikais laikyti sisteminę jų nepriežiūrą.
„Mes tikimės, kad jeigu socialinis darbuotojas mato, jog šeimoje yra penkeri ar dešimt metų sisteminis vaiko neprižiūrėjimas, utėlės, vaikai nemoka eiti maudytis, tai bus pakankamas įrodymas, jog vaikui aplinka nesaugi. Iki šiol tos sisteminės nepriežiūros nebuvo kaip įvardinti“, - dėstė visuomenininkė.
Ministras L.Kukuraitis apgailestavo, kad įvaikinimo procedūros trunka ilgai, ir sakė pritariantis viskam, kas greitintų institucijose augančių vaikų kelią į šeimas. Anot jo, vaiką galėtų lydėti konkretus atsakingas koordinatorius, kuris padėtų patekti į globą.
„Kažkuria prasme tai yra tam tikras nusikalstamas piktnaudžiavimas biurokratinėmis procedūromis, yra daug tyrimų, visi žinome, kad institucinė globa daro žalą vaiko raidai“, - apie situacijas, kai stringa biologinėje šeimoje negalinčių augti vaikų patekimas į šeimos aplinką pas globėjus ar įtėvius, kalbėjo ministras.
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 10 tūkst. rizikos šeimų, kuriose auga beveik 19 tūkst. vaikų.
Globa yra nustatyta daugiau kaip 9 tūkst. vaikų, iš jų vaikų globos institucijose auga per 3,2 tūkst. vaikų.
Praėjusiais metais buvo įvaikinti 78 vaikai.