– Dalyvavote neformaliame Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikime Bendrijos ateities klausimais. Kokius pagrindinius klausimus aptarėte? Ar kalbėjote apie Prancūzijos prezidento siūlymus?
– Kai atvykome į Taliną, pradžioje planuota buvo tik skaitmeninė dienotvarkė, bet, žinoma, Europos tikslai, ateitis ir problemos visada mus pasiveja ir visada apie tai turime kalbėti, todėl išvakarėse turėjome darbinę neformalią vadovų tarybą, kurioje pagrindinis dėmesys ir buvo skirtas aptarti, kokia situacija Europoje, ką reikėtų daryti, kokia Europa turėtų būti po keleto metų. Tuo labiau kad yra puiki proga tai įvertinti dar kartą, nes neseniai įvyko rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje, o laimėjo vis dėlto proeuropietiškos jėgos.
Labai svarbu aptarti visas vizijas. Neseniai girdėjome Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude`o Junckerio pasisakymą, prieš porą dienų – prezidento Emmanuelio Macrono. Vizijų daug, išsakyta įvairių pasiūlymų, yra netgi svajonių. Bet reikėtų ir realistiškai pasižiūrėti, įvertinti, kad kai kurie pasiūlymai sunkiai realizuojami, bent jau artimiausiu metu.
Todėl, galvojant apie mūsų žmones ir jų požiūrį į ateitį ir šiandieną, labai svarbu suprasti, kad Europos žmonės vertina ne vizijas, o realius darbus. O kol kas vis dar kalbame ir kalbame, vis tų kalbų daugiau negu darbų.
Vis dėlto kai kurie dalykai, kur jau yra bendresnis sutarimas, kristalizuojasi. Matome, kad dėmesys ekonomikos skatinimui, darbo vietų kūrimui, skurdo mažinimui išlieka ir Europos, ir Lietuvos dienotvarkėje. Lietuvai ypač svarbu užtikrinti patikimą energetiką, prieinamas kainas, konkurencingumą. Lietuvai tai reiškia užsibrėžti ir užbaigti jungčių projektus.
Ir, žinoma, svarbu gynyba, bendradarbiavimas su NATO. Jau turime kalbėti ir daugiau investuoti į europinę gynybą, kibernetinį ir informacinį saugumą, kovą su terorizmu, keitimąsi žvalgybos duomenimis.
Šie visi klausimai nekelia didelių diskusijų – reikia tiesiog pradėti vykdyti tuos sutarimus. O visi kiti klausimai verti kalbų, verti aptarimų, bet jie – tolimesnės ateities klausimai.
– Šiandien susitiksite su EK pirmininku J.-C. Junckeriu. Kokius Lietuvai svarbiausius klausimus aptarsite?
– Paprašiau dvišalio susitikimo, nes pribrendo keli klausimai. Pirmiausia jie susiję su energetiniais mūsų reikalais. Šiai komisijai liko dveji metai ir norėčiau, kad ji užbaigtų mūsų bendrą sinchronizavimo projektą. Šiame europiniame biudžete likę šiek tiek pinigų ir būtų gerai kuo greičiau priimti sprendimus.
Matome, kad projektas stringa. Diskutuojama, nėra sprendimų, per kurią šalį vyks sinchronizacija. Laiko lieka vis mažiau, bet, jei suskubsime paruošti projektus ir iki 2019 m. bus padaryti sprendimai, dar galima gauti lėšų. Tuomet projektai bus pradėti ir baigti jau esant kitam europiniam biudžetui, kuris prasidės 2021 m. Tai bus mano prioritetas pokalbio metu. Be EK palaikymo mes nepajudėsime. Nors tyrimai, įvertinimai jau padaryti, projektas tiek dėl politinių, tiek dėl kitų priežasčių šiek tiek stringa.
Kalbėsime ir apie mums jau amžinu skausmu tampančią Astravo atominę elektrinę. Pavojus yra visai Europai, ne tik mums. Kaip tik šiuo metu yra Europos elektros direktyva. Siūlysime, kad tie patys saugumo užtikrinimo reikalavimai būtų taikomi ir trečiosioms šalims, ne tik ES kaimynėms.
Lietuva jau bando gintis nuo nesaugios energetikos priimdama įstatymą dėl nesaugios elektros patekimo ribojimo. Tačiau norėtume, kad europinės direktyvos būtų taikomos ne tik ES narėms, bet ir mūsų kaimynėms. EK gali ir turi galimybę siekti, kad pilnai būtų atlikti tarptautiniai TATENA saugumo vertinimai. Siūlysiu, kad Europa aiškiau ir tvirčiau pasisakytų dėl branduolinio saugumo klausimų.
Kitas klausimas bus apie pasiruošimą naujam finansiniam europiniam biudžetui. Jo pradžia – 2021 m. Jau prognozuojami skaičiai ir greičiausiai kitais metais pamatysime pirmąjį biudžeto projektą. Svarbu, kad mums svarbūs energetiniai klausimai, tokie kaip sinchronizacija, o ypač, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai būtų įtraukti į naują biudžetą.
Tam būtinas finansavimas. Taigi labai svarbu, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai nebūtų užmiršti. Yra tų problemų, norėčiau jas akcentuoti.
– Šis Bendrijos lyderių susitikimas Taline skirtas Europos Sąjungos skaitmeninei darbotvarkei. Regis, viena pagrindinių temų – kibernetinis saugumas?
– Taip, ši problematika tampa vis aštresnė. Galime konstatuoti, kad pernai, 2016 m., per metus Lietuvoje buvo fiksuota net 50 tūkst. kibernetinių atakų. ES – kasdien daugiau kaip 4 tūkst. kibernetinių atakų. Taigi matome, kad tai tampa šių dienų problema.
Tokių kibernetinių iššūkių taikiniu tampa ir rinkimai atskirose valstybėse, valstybinės institucijos, strateginė infrastruktūra, gali netgi būti vykdomos vagystės. Tai matėme ir Lietuvoje, kas yra labai pavojinga ir kas praktiškai trikdo visą valstybės ir visuomenių veiklą.
Lietuva taip pat aktyviai dalyvaus ir dalyvauja. Turime savo pasiūlymų, kad kibernetinis saugumas privalo tapti sudėtine ES saugumo ir gynybos politikos dalimi, taip vadinama PESCO politikos dalimi. Reikia ne tik keistis informacija, bet ir kartu gintis.
Taip pat būtina steigti ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. T. y. jeigu įvyksta kibernetinis išpuolis, reikia greito atsako. Taip pat būtina prevencija. Trečias pasiūlymas – vystyti technologines priemones kibernetinėms grėsmėms nustatyti ir joms neutralizuoti. Praktiškai, kalbant apie visus šiuos tris pasiūlymus, galima teigti, kad būtina kurti bendrą europinį atsaką – praktiškai kibernetinį Šengeną.