Tai ji pareiškė ketvirtadienį prieš Rygoje prasidedantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą.
„Prieš pusantrų metų vykęs Vilniaus viršūnių susitikimas tapo lūžio momentu Rytų partnerystės politikoje. Per šį laiką smarkiai pasikeitė geopolitinė situacija Europoje, išryškėjo Rytų partnerių skirtingi tikslai. Tačiau mums pavyko nuveikti išties nemažai – Moldovos žmonės į ES keliauja be vizų, naikinami prekybos apribojimai su Gruzija, Ukraina ir Moldova. Turime ir toliau padėti šioms šalims ir būti atviri jų žmonėms“, - Prezidentūros ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime teigia D.Grybauskaitė.
Jame pažymima, kad Rytų partnerystės politika didžiausią naudą teikia šių šalių žmonėms, nes įgyvendindamos europines reformas, Rytų partnerės tampa ekonomiškai stipresnės, demokratiškesnės ir modernesnės, jose mažėja korupcijos, tuo pačiu didėja stabilumas ir kuriama gerovė.
„Stabili Rytų kaimynystė taip pat reiškia saugesnę Europą“, - sakoma pranešime.
Prezidentė pabrėžia, kad artimiausiu metu labai svarbu padėti Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai toliau įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimus, o ES turi išlikti atvira Rytų partnerių šalių piliečiams. Pasak prezidentės, Gruzijai ir Ukrainai įgyvendinus visus reikalavimus, šių šalių gyventojai į ES turi keliauti be vizų. Taip pat turi būti ir toliau tęsiamas ES ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimas energetikos, transporto, verslo skatinimo ir investicijų srityse, skaitmeninės ekonomikos, švietimo, kultūros srityse. Būtina padėti Rytų partnerėms gerinant viešąjį sektorių, mažinant korupciją, didinant jų gyventojų atsparumą priešiškai propagandai ir stiprinant pilietinę visuomenę.
Ketvirtadienį ir penktadienį Rygoje vykstančiame susitikime aptariami ES santykiai su šešiomis posovietinėmis kaimynėmis rytuose. Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Paskutinis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2013 metų lapkritį vyko Vilniuje. Jame tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES, pasirinkęs išsaugoti glaudesnius ryšius su Rusija. Šis sprendimas išprovokavo kelias savaites trukusius protestus, privertusius nuverstą V.Janukovyčių sprukti iš šalies. Vėliau Rusija aneksavo Krymą, o Maskvos remiami separatistai pradėjo kovą su vyriausybės pajėgomis Ukrainos rytuose. Dabartinis provakarietiškas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka asociacijos su ES sutartį pasirašė pernai birželį. Laisvos prekybos sutartis turėtų įsigalioti kitąmet.
L. Linkevičius: pozityvių ženklų Rygoje bus
Anot ministro L. Linkevičiaus, galutinis Rygos deklaracijos tekstas vis dar derinamas, tačiau jame greičiausiai bus įtvirtinta nuostata, kad dalyvavimas Rytų Partnerystėje yra tik šalies partnerės ir Europos Sąjungos reikalas, o santykiai ateityje bus labiau pritaikyti prie kiekvienos šalies ekonominės, politinės ir geopolitinės padėties.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel teiginys, kad Rytų Partnerystė nėra įrankis ES plėtrai, jokiu būdu nereiškia, kad ši programa neturi nieko bendro partnerių pasirinktu suartėjimo su Europa keliu.
„Mes ne kartą teigėme ir tikėkimės, kad pakartosime, kad dalyvavimas šitoje programoje suteikia galimybę, politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su Europos Sąjunga. Tai būtent europinis kelias, priartėjimas ir tai yra svarbiausia“, – sakė ministras. Viršūnių susitikimas Rygoje vyksta gegužės 21-22 dienomis. ES 2009 m. inicijuotoje bendradarbiavimo programoje dalyvauja Moldova, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanas, Baltarusija ir Armėnija.