„Parlamentų veiksmai Rusijos agresijos akivaizdoje yra lakmuso popierėlis, parodantis, kiek ryžto turime demokratinėms ir europinėms vertybėms ginti. Todėl kolegoms priminiau, kad labai svarbu toliau išlaikyti intensyvius ryšius, rodyti lyderystę ir aktyviai veikti politinius procesus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo Pirmininkės, šiuo įtemptu metu itin svarbu visomis priemonėmis kantriai remti Ukrainą ir padėti jai greičiau pasiekti narystę ES.
„Jei Europos Komisija savo ataskaitoje ir nurodys Ukrainos pasirengimo trūkumų, jie turi būti ne priežastis atidėti derybas, o paskata mums padėti Ukrainai kuo greičiau priderinti teisinę, ekonominę, politinę ir socialinę sistemas prie ES kriterijų. Nepamirškime, kad Ukraina harmonizuoja savo sistemas sudėtingomis invazijos sąlygomis, kare, kuriame žmonės žūsta dėl europinės ir demokratinės savo ateities“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Pranešime žiniasklaidai skelbiama, kad Seimo Pirmininkė įsitikinusi, jog reikia tęsti paramą Ukrainai, jei norime, kad praradimų būtų mažiau: „Juk ES turi visas priemones padėti Ukrainai ir mes turime jomis visapusiškai pasinaudoti. Lietuva palankiai vertina patvirtintą iniciatyvą sparčiau tiekti ir gaminti šaudmenis Ukrainai. Tai įrodo, kad esame visiškai pajėgūs prisitaikyti prie Ukrainos poreikių.“
Kalbėdama apie Ukrainos atstatymą Seimo Pirmininkė pabrėžė, jog šalies atstatymo kainos neturi mokėti tik patys ukrainiečiai ir juos remianti tarptautinė bendruomenė, būtina rasti būdų, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir įgyvendinti principą „agresorius moka“. Lygiai kaip ir privalu užtikrinti, kad Rusija atsakytų už padarytus nusikaltimus, rašoma pranešime.
„Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotas Vladimiro Putino arešto orderis yra istorinis sprendimas ir teigiamas žingsnis, tačiau mūsų tikslas – Specialusis tarptautinis tribunolas agresijos nusikaltimams tirti. 1990 metais praleidome galimybę ištirti Sovietų Sąjungos padarytus komunizmo nusikaltimus, negalime praleisti tokios galimybės dabar“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Kartu Seimo Pirmininkė pridūrė, kad Rusija nusiteikusi ilgalaikei strateginei konfrontacijai su Vakarais, į kurią įtraukia ir kitas šalis, pavyzdžiui, Baltarusiją, kurios režimas išlaiko egzistencinę priklausomybę nuo Maskvos.
„Putino pranešimas apie branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje yra Rusijos bandymas sukelti kai kurių Vakarų politikų nepasitenkinimą dėl paramos Ukrainai arba įbauginti Ukrainą remiančias šalis. Tačiau negalime pasiduoti tokiems bauginimams“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Seimas primena, kad balandžio 23–24 d. Prahoje Seimo Pirmininkė dalyvauja ES valstybių parlamentų pirmininkų konferencijoje. Rytojaus posėdyje bus aptariamas ES vaidmuo pasaulio demokratinių valstybių bendradarbiavime ir ES valstybių narių priklausomybė nuo totalitarinių režimų (informacinis karas, dezinformacija, tiekimo grandinių saugumas, strateginė autonomija).
