„Pačios diskusijos dėl užsienio politikos nėra blogai, tačiau vieningą sutarimą sunkiai įsivaizduoju, nes kai kurie politikai ir opozicinės partijos pakankamai atvirai kalba, kad su Baltarusija turėtume turėti santykius, prekiauti ir panašiai. Tie matymai yra labai skirtingi ir, ko tikrai norėtųsi užsienio politikoje, kad pagrindiniai mūsų žaidėjai, valdžios šakos, atidėtų tą „myliu–nemyliu“, „patinka–nepatinka“ principą ir dirbtų drauge dabartinių, tikrai didelių rimtų grėsmių akivaizdoje“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, Lietuva dalyvauja trijuose tarptautiniuose konfliktuose – vis dar neišspręsta migrantų krizė pasienyje su Baltarusija, toliau šąla santykiai su Pekinu, taip pat Lietuva privalo akylai stebėti Rusijos kariuomenės veiksmus prie Ukrainos ribų, o gruodį skandalas kilo dėl neužkardyto Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Vyraujant tokioms tarptautinėms įtampoms, Seimo pirmininkės įsitikinimu, už užsienio politiką atsakingi politikai, visų pirma – prezidentas ir užsienio reikalų ministras – privalo rasti bendrą kalbą.

„Čia galima kalbėti tiek apie hibridinę ataką, tiek apie komplikuotus santykius su Kinija, tiek apie situaciją prie Ukrainos sienos, kuri kelia ir turi kelti nerimą. Šiame visame kontekste sutarimo tarp pagrindinių užsienio politikos formuotojų, vykdytojų labai reikia“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir prezidentas Gitanas Nausėda susitinka trečiadienį. Susitikime ministras pristatys pasiūlymus dėl tolesnių Lietuvos veiksmų trimis strateginėmis kryptimis: bendrus veiksmus su transatlantiniais ir Europos Sąjungos (ES) partneriais dėl Kinijos spaudimo atrėmimo, Rusijos galimos karinės agresijos Ukrainoje atgrasymo bei sankcijų Baltarusijos režimui įgyvendinimo, informavo Užsienio reikalų ministerija.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)